Dar vienas „paukščiukas“ ataskaitoje

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius Seime perskaitė keturioliktąjį metinį pranešimą. Kaip įprasta, pustuštei salei.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius Seime perskaitė keturioliktąjį metinį pranešimą. Turėjęs tapti svarbiu sveikatos sistemai įvykiu, pranešimas ir vėl tapo nuobodžiu kalbėjimu, kaip įprasta, pustuštei salei.

Gal sveikatos apsaugos ministro pažadai pertvarkyti negyvybingą Nacionalinę sveikatos tarybą, įpūsti jai svorio ir įtakos (gerai veikiančios institucijos niekas nepertvarkytų), gal kas, bet šis metinis pranešimas pralenkė ankstesniuosius nuobodybe. Jau nekalbant apie išskydusias parlamentarų gretas salėje, skirtingai nei anksčiau, susirinko mažai ir šiaip norinčiųjų pasiklausyti patariančiojo sveikatos sistemos stratego vizijų. 

Kad metinis pranešimas nieko nebereškia, liudija ir tas faktas, jog parlamentarams net nebebuvo suteikta galimybė paklausti pranešėjo. Prelegentas atpylė valandą trukusį pranešimą kaip rytmetinę maldą, nuo šios besiskiriančią tik tuo, kad pranešimas buvo gausiai iliustruotas lentelėmis, ir viso gero. 
„Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas suteikia galimybę Lietuvos Respublikos Seimo nariams ir visuomenei atvirai išdėstyti svarbias Lietuvos sveikatos problemas ir pateikti pasiūlymus dėl sveikatos politikos įgyvendinimo“, - rašoma šiųmetinio pranešimo įžangoje, patvirtintoje pirmininko J.Pundziaus parašu. Pakanka prisiminti daugelį kartų pirmininko išsakytą mintį, kad metinis pranešimas turėtų būti kiekvieno sveikatos institucijos vadovo, kiekvieno sveikatos politiko parankine knyga. Kaip Biblija. Deja, jis tokia netampa. 
J.Pundzius Nacionalinę sveikatos tarybą vis dar vertina kaip reikšmingą politikos vertinimo ir formavimo patariamąją instituciją. Tačiau daug svarbiau, kaip ją vertina kiti. 
Anksčiau Nacionalinė sveikatos taryba buvo apibūdinama kaip kalbančių galvų institucija – susirenka tarybos nariai, padiskutuoja ir išsiskirsto. Tiek tos ir naudos. Dabar ji vadinama miegančių galvų institucija, nes jos veikla tampa vis mažiau įdomi ir patiems tarybos nariams. Ką jau ten kalbėti apie įtaką.

Į metų galą tarybos sekretoriatas surenka mokslininkų straipsnius, surūšiuoja pagal tematiką ir leidžia puikius leidinius ant kreidinio popieriaus. Žinovai įtaria, kad iš tos leidybos kai kam nemažai nubyra. 
Būtent sugebėjimo leisti gražias knygas taryba neprarado ir šiais metais. Šių metų ataskaita – kaip ir ankstesniosios tokia pat prabangi knyga. 
Šių metų ataskaitinio leidinio tema - „Sveikas senėjimas – nauji iššūkiai Lietuvai“. Reikia pagirti, kad šiemet tematiniu požiūriu tai gerai apgalvotas leidinys, apimantis senėjimo ir senolių problematiką – pradedant demografiniais rodikliais, pereinant pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą, ligų prevenciją, sveiko senėjimo siekį ir baigiant socialinėmis paslaugomis vyresnio amžiaus žmonėms. 
Tokiu pat pavadinimu Seime skaitytas pranešimas vidiniu nuoseklumu negali pasigirti. Senėjimui čia vietos buvo skirta mažiausiai, nebent J.Pundzius laikosi nuomonės, kad žmogus pradeda senti nespėjęs subręsti. Pranešėjas stengėsi apimti viską ir, vis išsitraukdamas mobilųjį telefoną, nuobodžiai dėstė tiesas, kurias žino kiekvienas, bent paviršutiniškai susipažinęs su sveikatos sistema ir jos politika. 
Profesorius peržvelgė vangiai gerėjančius demografinių rodiklius, vis dar žemą vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, prastai vykdomą (išskyrus kūdikių mirtingumo kontrolę) Lietuvos sveikatos programą, sergamumo ir mirtingumo tendencijas.

Pilną straipsnio versiją skaitykite naujausiame Nr. 4(998) „Lietuvos sveikata" numeryje

Algirdas Valentas