Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos


Gydymo įstaigos galėtų dirbti geriau?

Praėjusios savaitės pabaigoje šalies sveikatos politikai kartu su užsienio ekspertai aiškinosi, ar Lietuvos gydymo įstaigos gali dirbti efektyviau. Pasirodo, gali. Tiesa, tam reikia nemažų permainų – plėsti dienos chirurgijos paslaugas ir „neužlaikyti“ pacientų ligoninėse. Užduotis kaip ir aiški, tačiau gydymo įstaigų vadovai klausia, kas mokės už dienos chirurgiją? Juk ne paslaptis, kad prioritetinė ji kol kas tik „ant popieriaus“.

Gali sutaupyti

„Lietuvoje gydymo trukmė siekia ES vidurkį, tačiau būtų galima pavarstyti, gal jūsų šalyje per dideli pajėgumai? Ko gero, jeigu pažvelgtume į lovų kiekį, matysime, jog trumpalaikio gydymo lovų kiekis yra nemažas. Vokietijoje šiuo klausimu vyksta labai didelės diskusijos. Lietuva lenkia Vokietiją. Galbūt galima daugiau pacientų gydyti dienos stacionare? Dienos chirurgijos paslaugų lygis Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, išlieka gan žemas. Jums reikėtų dar labiau sumažinti lovų ligoninėse skaičių, geriau jas paskirstyti ir plėsti dienos chirurgiją“, - sako Berlyno technologijų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos departamento ir PSO Sveikatos sistemų bendradarbiavimo centro mokslinis bendradarbis Ewout van Ginneken.

Taigi reiktų suprasti, jog taupyti galimybių yra? Vokietijos specialistas sako, jog ne tiek taupyti, kiek efektyviau paskirstyti pinigus. „Politikai dažnai galvoja, kad jei sveikatos sistema efektyvi, išlaidų bus mažiau, tačiau tai ne visada yra tiesa. Praktikoje efektyvumas vertinamas pagal teikiamų paslaugų kiekį, esant fiksuotam biudžetui. Ir tai nebūtinai reiškia, jog išlaidos sveikatos sektoriui mažės. Tačiau sutaupyti ir skirti finansavimą kitoms sritims galima padidinus ligoninių efektyvumą. Pastarųjų neefektyvumas gali būti susijęs su netinkamu ligoninių dydžiu, hospitalizavimo trukme, korupcija“, - atsako Ewout van Ginneken. Šie reiškiniai, pasak jo, kol kas akivaizdžiai matomi daugelyje mūsų šalies gydymo įstaigų.

Hospitalizuoja per daug

Pritaria vokiečiui ir Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius: „Lietuvoje vidutinė gydymo trukmė panaši į Europos vidurkį, tačiau yra šalių – Latvija, Estija, Švedija, kur jis yra trumpesnis. Taigi rezervų trumpinti vidutinę gydymo trukmę tikrai yra. Klubo sąnario endoprotezavimas atliekamas nuo septynių iki septyniolikos dienų. Reikėtų pažiūrėti, ar nėra galimybės optimizuoti gydymo. Efektyvi galimybė tam – padidinti paprastų, planinių operacijų atlikimą dienos chirurgijos sąlygomis. Matome teigiamų pokyčių – jau dabar ligoninės stengiasi efektyviau organizuoti veiklą. Tačiau rezervo dar yra.“

Kas gi tie „blogiečiai“, nenorintys dirbti efektyviau, mažinti gydymo kaštų ir trukmės? „Visi po truputį“ – ko gero taip galima reziumuoti G.Kacevičiaus pateiktą informaciją. Mat vienur išsiskiria universiteto ligoninės, kitur - respublikinės ar rajonų gydymo įstaigos. Tiesa, kiek geriau šioje situacijoje atrodo privatininkai, nes jie nelabai turi kitą pasirinkimą, kaip tik paleisti ligonį namo kuo greičiau. „Privačios gydymo įstaigos visas adenoidų operacijas atlieka tik dienos chirurgijoje. Tuo tarpu universiteto ligoninėse šis skaičius daug mažesnis. Kyla klausimas, gal tokių operacijų išvis ten nereikėtų daryti? Lietuvoje beveik 60 proc. minėtų operacijų atliekama pirmą paciento paguldymo dieną, apie 40 proc. – antrą dieną. Tuo tarpu universiteto ligoninėse pirmą dieną atliekama gerokai mažesnė dalis operacijų, kiek daugiau antrą. Pasitaiko atvejų, jog jos daromos ir dar vėliau. Nenuostabu, kad gydymo trukmė ilgesnė ten, kur pacientas operuojamas vėliau. Dar vienas pavyzdys - išvaržos operacijos – vienos paprasčiausių chirurginių procedūrų. Didžioji jų dalis atliekama respublikos gydymo įstaigose. Tačiau tik kiek daugiau nei 40 proc. jų daroma dienos chirurgijoje“, - vardino G.Kacevičius.

Už šiuos palyginimus G.Kacevičius sulaukė šiek tiek kritikos. „Puiku, kad ligonių kasos atlieka tokias analizes, tačiau mano pastebėjimu, tai turėtų būti daroma giliau ir „švariau“. Šiuo atveju reikia lyginti homogeniškus dalykus. Negalima universitetinių ligoninių operacijų lyginti su rajonų. Universitetinėse pacientai atsiduria greičiausiai sirgdami ir gretutinėmis ligomis. Tačiau tikiuosi, kad ligoninės galės pamatyti šią informaciją, nes niekas kitas taip gerai neveikia, kaip pavydas. Kita vertus, visada viskas veikia geriau rodant teigiamą pavyzdį“, - sakė Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė biomedicinos ir socialinių mokslų daktarė, profesorė Danguolė Jankauskienė.

Žada daugiau pinigų

Taigi, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio specialistų suformuota užduotis ligoninėms aiški – būtina teikti daugiau dienos chirurgijos paslaugų. Tačiau čia pat kyla klausimas, kas už tai mokės? Juk visiems žinomi terminai – kvotos, viršplaninės paslaugos, už kurias ligoninės kartais nė negauna papildomai lėšų. VLK direktorius Algis Sasnauskas tikina – šiemet bus kitaip. „Bemaž šešetą metų skatiname, kad dienos chirurgijoje būtų atliekama daugiau operacijų. Krizės metu buvome priversti taupyti. Aišku, galėjome neturėdami pinigų eiti į restoraną, o ne valgyklą, tačiau kiek tai būtų protinga? Dabar mes atsigauname ir balo vertė turėtų dar pakilti. Tegu ta kaina didėja. Planuojame prioriteto tvarka atskirai apmokėti dienos chirurgijos paslaugas, galbūt net daugiau, nei jų suteikiama pagal sutartį“, - sakė A.Sasnauskas. Antrina jam ir G.Kacevičius: „Mes jau turime ministro įsakymo projektą, kuriame sakoma, kad tos ligoninės, kurios didins paprastų operacijų dalį dienos chirurgijoje, galės tikėtis papildomų lėšų pirmaeile tvarka. Tai - prioritetinė paslauga.“ Tiesa, čia pat jis priminė ligoninių vadovams, jog ne vien VLK ar SAM pareiga ieškoti pigių geresnei gydymo įstaigų veiklai. „Teikdama daugiau dienos chirurgijos paslaugų, ligoninė pati turėtų ieškoti galimybių, kaip išsilaikyti, o ne išsiplėsti ir sakyti – duokite pinigų. Manau, abi pusės – jūs ir mes - turėtume ieškoti sprendimų“, - sakė G. Kacevičius. Panašios pozicijos laikosi ir PSO Europos regiono biuro Barselonoje Sveikatos sistemų ir visuomenės sveikatos skyriaus laikinasis vadovas Tamas Evetovits: „Tarptautiniu lygiu jūsų išlaidos sveikatos apsaugai nėra mažos. Tačiau efektyvumas gali būti gerinamas. Tol, kol Finansų ministerija skirs vis daugiau pinigų, niekas nebus suinteresuotas efektyviau naudoti pinigus, o leis juos kaip ir anksčiau.“

Komentarai

Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė:

- Kiekviena įstaiga pagal savo išgales vienas ar kitas paslaugas gali rodyti tiek aktyviojo gydymo, tiek ir dienos chirurgijos. Jeigu būtų nurodyti siektini rodikliai „nuo-iki“, galbūt ligoninėms būtų paprasčiau pagal juos orientuotis. Kitas dalykas – yra apspręstos metinės sutartys tam tikrose pozicijose stacionaro ir ambulatorinėms paslaugoms. Pernai, užpernai dienos chirurgija buvo tarsi prioritetinė paslauga, tačiau atlikus jų daugiau, ligoninė negavo finansavimo. Kyla klausimas, ar šiemet atlikę minėtas operacijas dienos chirurgijoje, tikrai galėsime tikėtis gauti papildomai pinigų.

Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras:

- Kol kas dar negirdėjau apie tai, jog dienos chirurgiją numatoma finansuoti kaip prioritetinę paslaugą, tačiau tikrai tam pritarčiau ir tikiuosi, kad taip bus. Jeigu bus skiriama daugiau lėšų, galėsime suteikti pacientams daugiau dienos chirurgijos paslaugų. Norinčių gauti tokias paslaugas tikrai nėra mažai. Kokios operacijos turėtų būti atliekamos dienos chirurgijoje turėtų pasakyti specialistai, draugijos, nes ji orientuojama į planinių ir saugių paslaugų tiekimą. Todėl finansavimo padidinimas aktualiausias būtų pacientams – jie galėtų vietoje, laiku gauti kvalifikuotą pagalbą.

Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris:

- Iš esmės dienos chirurgijos paslaugos suskirstytos į tas, kurios teikiamos chirurginiame stacionare ir tas, kurioms tokio nereikia. Adenoidų pašalinimo operacijų dabar negalima atlikti, jeigu neturi chirurginio skyriaus. Manau, tai yra nesąmonė. Ne kartą esu sakęs, kad reikia liberalizuoti šią sistemą. Gerai būtų daugiau operacijų atlikti dienos chirurgijoje ir neturint chirurginio skyriaus. Juolab kad pas mus per naktį budi chirurgai. Saugumas yra tikrai užtikrinamas.
Kalbant apie efektyvumą ir operacijų atlikimą tą pačią dieną, įsivaizduokite situaciją – Pakruojyje negaliu operuoti adenoidų ir siunčiu jūsų vaiką į Vilnių. Logiška, kad vyksite ten iš vakaro, o ne anksčiausiai ryte ir operacija bus atliekama kitą dieną, ne tą pačią. Jokio efektyvumo čia nepadidinsi, todėl atliktas tyrimas nėra iki galo etiškas. Manau, kad teikiant medicinos paslaugas turi būti skaičiuojama ekonominė vertė, bet pirmiausia reikia atsisukti į žmogų.

Ana Daukševič


Komentarai: Gydymo įstaigos galėtų dirbti geriau?

Nėra komentarų.

AKTUALIJOS

Kariai žino dovanoto kraujo svarbą

Nacionaliniame kraujo centre apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius (nuotr.) teigė, jog kiekvienas, norintis prisidėti prie šalies saugumo, gali tai padaryti net ir nebūdamas karys. Klausiate, kaip? Tiesiog reikia tapti neatlygintinu kraujo donoru. „Lietuviai kariai ne...

—————

Gydymo įstaigos galėtų dirbti geriau?

Praėjusios savaitės pabaigoje šalies sveikatos politikai kartu su užsienio ekspertai aiškinosi, ar Lietuvos gydymo įstaigos gali dirbti efektyviau. Pasirodo, gali. Tiesa, tam reikia nemažų permainų – plėsti dienos chirurgijos paslaugas ir „neužlaikyti“ pacientų ligoninėse. Užduotis kaip ir aiški,...

—————

Sveikatos programa: 100 puslapių makulatūros?

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su specialistais susėdo aptarti Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštos Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programos. Tiksliau – tarpinio jos varianto, nes kol kas ji netinka nei politikams, nei medikams, nei pacientams. Nors vieni ją vadino taisytinu...

—————

Blaivių pramogų projektas VAROM! skelbia akciją apie sveiką gyvenimo būdą, savanorystę ir netradicines pramogas

„Nebūk radiatorius! Atitrūk nuo sienų!“ – tokią socialinę akciją skelbia blaivių pramogų projektas „VAROM!“, šiemet besiruošiantis antrajam vasaros festivaliui ir kviečiantis užsikrėsti gera nuotaika bei atrasti naujų potyrių., praneša Vilniaus savivaldybė.  Gegužės ir birželio mėnesiais...

—————

D.Mikutienė: „Europa ragina nediskriminuoti sergančiųjų išsėtine skleroze“

Išsėtinė sklerozė – liga visam gyvenimui, dažniausiai užklumpanti jaunus, darbingus, vaikus auginančius žmones. Šiais laikais pacientai, sergantys išsėtine skleroze, pritaikius jiems efektyvų gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau Lietuvoje pacientai, sergantys itin aktyvia recidyvuojančia...

—————

V.Mazuronis: „Nesuvokiama, kodėl Seimo nariams draudžiama saugoti gamtą“

V.Mazuronis: „Nesuvokiama, kodėl Seimo nariams draudžiama saugoti gamtą“
Į aplinkos ministro Valentino Mazuronio (nuotr.) kvietimą tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atsiliepė 25 Seimo narių, tačiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo nario statusas nesuderinamas su siekiu prisidėti prie Lietuvos gamtos apsaugos, praneša Aplinkos...

—————

Teisiamas VLK vadovas sulaukė pagalbos: STT – kaltinimai spaudimu ir šantažu

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas baigė įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, iškeltoje Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovui Algiui Sasnauskui (nuotr.) ir jo esamiems ar buvusiems pavaldiniams. Įrodymų tyrimas buvo baigtas skambiu akordu – piktnaudžiavimu kaltinamam A. Sasnauskui padėjęs...

—————

Klaipėdoje – dvejos neįgaliaisiais besirūpinančių įstaigų įkurtuvės

Dviejų įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) – Klaipėdos teritoriniai skyriai persikėlė į naujas patalpas, rašoma SADM pranešime spaudai. Į atidarymą susirinkusius neįgaliųjų ir...

—————

Politologai vardija kandidatų klaidas

Antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra akivaizdi rinkimų lyderė, tačiau nustebino nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, savo dalyvavimu užkirtęs kelią jai būti išrinktai jau per pirmąjį turą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto...

—————

Rasa Juknevičienė: „Nežinau, kodėl taip keikiame savo gydytojus“

Seimo narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė (56) jau kurį laiką atsidūrusi visuomenės dėmesio centre. Tačiau ne tik dėl įvykių Ukrainoje. Politikė nevengia diskusijų ir sveikatos politikos klausimais. Gydytojos išsilavinimą turinti R.Juknevičienė sako: „Nematau bandymų...

—————