Net ir sveiki 40-mečiai kraujospūdį turi matuotis kartą per mėnesį

Nuėjau pas gydytoją dėl darbo sveikatos knygelės, jis liepė man matuotis spaudimą bent kartą per savaitę, nes turiu antsvorio. pasimatavai, spaudimas buvo normalus. Ar ir toliau turiu matuoti spaudimą? Kas kiek laiko tai daryti?

Sigitas, 39 m.

Labai svarbu hipertenziją diagnozuoti laiku ir išsiaiškinti jos atsiradimo priežastį. Tuomet, teisingai gydant, galima išvengti pavojingų komplikacijų – aterosklerozės, trombozės, aneurizmos, regėjimo susilpnėjimo ar net praradimo, širdies bei inkstų nepakankamumo, infarkto ir insulto.

Pagrįstas gydytojų nerimas

Todėl gydytojai ir reikalauja, kad jau nuo keturiasdešimties metų žmonės matuotųsi kraujospūdį ne rečiau kaip kartą per mėnesį, net tada, kai jaučiasi puikiai. Visų pirma tai daryti būtina tiems, kieno artimiausieji giminaičiai sirgo hipertenzija, taip pat vyrams, vyresniems nei keturiasdešimties, menopauzės sulaukusioms moterims ir visiems, turintiems antsvorio. Pasaulinė patirtis rodo, kad kontroliuojant kraujo spaudimą, miokardo infarktų sumažėjo 20 proc., o insultų – net 50 proc.

Išskiriamos trys hipertenzijos stadijos. Pirmoji, kai kraujo spaudimas svyruoja tarp 140-159/90-99, laikoma lengva, ji nepakenkia vidaus organams ir sistemoms, o spaudimas pakyla tik epizodiškai ir į normos ribas sugrįžta pats. Antroji stadija nustatoma, kai spaudimas pakyla iki 160-179/100-109 ir tokie šuoliai dažnėja, o spaudimą numušti jau galima tik medikamentais.  

Trečioji stadija yra sunki – spaudimas reguliariai siekia 180/110 ir daugiau. Tuomet jau nustatomi ir patologiniai vidaus organų bei sistemų pakitimai, galintys sukelti infarktą, insultą bei inkstų nepakankamumą. Sergant hipertenzija, ypač antra ar trečia jos stadija, mažinti spaudimą galima tik palaipsniui. Kai jis numušamas per staigiai, padidėja infarktų ir insultų rizika. 

SOS

Sergančiuosius hipertenzija kartais ištinka hipertenzinė krizė – būsena, sukelta pernelyg aukšto arterinio kraujo spaudimo, galinti  rimtai pakenkti gyvybiškai svarbiems organams: širdžiai, smegenims, inkstams ir t. t. Ją išprovokuoti gali stresinės būsenos, dideli fiziniai krūviai bei nutrauktas hipertenzijos gydymas.

Jeigu atsitiktinai tektų atsidurti šalia žmogaus, kurio būklė aiškiai rodo, kad prasidėjo hipertenzinė krizė, būtina nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir nepalikti jo vieno, kol ši atvyks. Reikia pasiklausti ligonio, kada paskutinį kartą gėrė kraujospūdį mažinančius vaistus. Ir jokiu būdu neduoti jam didesnių šių preparato dozių, nes tai gali sukelti pavojų gyvybei.

Hipertenzinė krizė prasideda staiga. Priepuoliui būdingi šie simptomai:

stiprus galvos skausmas,

regėjimo sutrikimai,

pykinimas, vėmimas,

veido odos ir gleivinių paraudimas,

dusulys,

traukuliai.

Komentaras:

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė

- Sergant hipertenzija, infarktų grėsmė padidėja, bet ypač dažnai tokius ligonius ištinka galvos smegenų insultai. Infarktams tenka antroji vieta. Rizika patirti infarktą padidėja net tiems, kam nustatyta tik pirmoji hipertenzijos stadija, bet nuo jo neapsaugoti ir turintys normalų kraujo spaudimą žmonės, jei yra kitokių rizikos faktorių. O kai ištinka hipertenzinė krizė, pakenkianti gyvybiškai svarbiems organams, ji gali sutrikdyti širdies ritmą, net sukelti prieširdžių virpėjimą.  

Henrieta Aleknienė