Politologai vardija kandidatų klaidas

Antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra akivaizdi rinkimų lyderė, tačiau nustebino nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, savo dalyvavimu užkirtęs kelią jai būti išrinktai jau per pirmąjį turą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

„Dalia Grybauskaitė surinko beveik dvigubai daugiau nei du pagrindiniai jos varžovai. Didžiausias nelauktumas - kaip pasirodė paskutinis ketvertukas, „mažieji kandidatai“: N.Puteikis, V.Tomaševskis, A.Zuokas ir B.Ropė, ypač N.Puteikis. Jie drauge surinko daugiau nei Z.Balčytis ir A.Paulauskas, tai rodo savotišką nepasitenkinimą kairiosiomis partijomis, jų nepopuliarumą ir kad toks savarankiškas populizmas turi įtakos Lietuvoje. N.Puteikio pasirodymas yra didžiausias netikėtumas. Jis - tas, kuris atėmė balsus, kurie būtų leidę D.Grybauskaitei laimėti per pirmąjį turą“, - BNS sakė K.Girnius, komentuodamas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų rezultatus.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už D.Grybauskaitę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, Europos Parlamento narį Zigmantą Balčytį palaikė 13,63 proc. rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių.

Jie varžysis antrajame rinkimų ture gegužės 25 dieną.

Trečias sekmadienio rinkimuose liko Darbo partijos atstovas, Seimo narys Artūras Paulauskas, surinkęs 12,02 proc. balsų. Nepriklausomas kandidatas Seimo narys Naglis Puteikis gavo 9,33 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis - 8,23 proc., Vilniaus meras Artūras Zuokas - 5,22 proc., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė - 4,15 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 52 procento.

Pasak K.Girniaus, aktyvumo pakako, kad D.Grybauskaitė laimėtų jau per pirmąjį turą, tačiau būtent N.Puteikis tam užkirto kelią.

„Jis, manau, užkirto kelią D.Grybauskaitei laimėti per pirmąjį turą“, - teigė politikos ekspertas.

Jis tvirtino esąs įsitikinęs D.Grybauskaitės pergale antrajame ture. K.Girniaus manymu, už ją balsuos N.Puteikio rinkėjai. Be to, iš Z.Balčyčio vargu, ar galima laukti netikėtumų.

„Z.Balčytis yra tas kandidatas, kuris ramiausiai ves rinkimų kampaniją, jokių didesnių iššūkių Grybauskaitei tikrai nemes, bus mandagus ir nesukels didesnio susidomėjimo“, - svarstė politikos ekspertas.

Pasak jo, šie rinkimai taip pat atskleidė, kad tautinės mažumos mobilizuojasi, jie balsavo vieningiau nei per Seimo rinkimus 2012 metais.

„Kitaip sakant, lenkai pradėjo balsuoti itin lenkiškai, o dar didelis pasiekimas, kad lenkai nutarė, jog eis drauge su rusais, šis aljansas sustiprėjo. Ko gero, beveik pusė rusų balsavo už V.Tomaševskį, ko anksčiau nebūtų darę“, - tvirtino K.Girnius.

2009 metais per prezidento rinkimus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis V.Tomaševskis surinko per 65 tūkst., šįkart - daugiau kaip 109 tūkst. balsų.

Pasak K.Girniaus, prastas Vilniaus mero A.Zuoko pasirodymas rodo, jog jam jau laikas trauktis iš politikos ir grįžti į verslą.

„Manyčiau, kad A.Zuokas jau turėtų grįžti į verslą, jis vos vos pralenkė B.Ropę. Jo pasirodymas labai labai silpnas, kaip jį beaiškintumei. (...) Manau, kad jis bus protingas ir susipras“, - BNS sakė K.Girnius.

R. Vilpišauskas: Z. Balčyčio galimybes padidintų atsisakymas kandidatuoti EP

Prezidentė Dalia Grybauskaitė bus favoritė antrajame prezidento rinkimų ture, o socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis savo pozicijas sustiprintų atsisakęs kandidatuoti į Europos Parlamentą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

„Manau, kad dabartinė prezidentė būtų favoritė, bet, žinoma, ne absoliuti. Nemažai kitų kandidatų surinktų balsų gali atitekti socialdemokratų kandidatui Z.Balčyčiui“, - BNS sakė R.Vilpišauskas, paaiškėjus prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatams.

Pasak politikos eksperto, dalyvaudamas dvejuose rinkimuose, Z.Balčytis rodytų „nepagarbą rinkėjams ir savo partijos rėmėjams“.

 „Jeigu jis išdrįstų atsisakyti dalyvavimo rinkimuose į Europos Parlamentą, tada rinkimų kampanija galėtų tapti įdomi“, - teigė jis.

Z.Balčytis yra įrašytas pirmuoju numeriu socialdemokratų sąraše į Europos Parlamentą, ir rinkimų naktį teigė neketinantis atsisakyti šio kandidatavimo.

Vertindamas abu kandidatus, R.Vilpišauskas pažymėjo, kad jų stipriosios savybės yra panašios - jiedu turi patirties dirbant finansų ministrais ir Europos Sąjungos institucijose.

„Išskirčiau ir Z.Balčyčio ramų kalbėjimą, kuris patinka kai kuriems rinkėjams. Bet tai gali būti ir jo trūkumas - ypač jei jis toliau dalyvaus dvejose rinkimų kampanijose, tai jau atrodys kaip neryžtingumas ir noras turėtų atsarginį išėjimą, kuris gali rinkėjams daryti blogą įspūdį“, - sakė politikos ekspertas.

Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, D.Grybauskaitė pirmajame rate surinko 46 proc. balsų, Z.Balčytis - 14 proc.

J. Novagrockienė: korektiškumas Z. Balčyčiui bus kliuvinys antrajame rinkimų ture

Antrajame prezidento rinkimų ture nuosaiki retorika nebepadės Zigmantui Balčyčiui, partijų parama rinkėjų apsisprendimo nepakeis, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Jūratė Novagrockienė.

Politologė pastebi, kad į antrąjį turą išėję nepriklausoma kandidatė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų atstovas Zigmantas Balčytis rinkimuose viršijo savo reitingus žiūrint į ankstesnes visuomenės apklausas. Anot jos, Z.Balčytis galėjo pelnyti ir daugiau balsų, jei jo rinkimų kampanija būtų aktyvesnė.

„Z.Balčytis yra korektiškas, nelinkęs aštriau pasisakyti, kita vertus, jis minimaliomis pastangomis gavo maksimumą. Antrame ture ši taktika nepasitvirtins, antrasis turas reikalaus žymiai daugiau pastangų“, - sakė ji.

Politikos ekspertės nuomone, antrajame ture D.Grybauskaitė galėtų perimti Naglio Puteikio rinkėjų balsus, arba dalis jų rodys pasyvumą ir į rinkimus neis. Tuo metu kitų kandidatų - Artūro Paulausko, Bronio Ropės iš dalies - Artūro Zuoko rinkėjai esą gali būti palankūs Z.Balčyčiui.

Nepaisant vadinamųjų protesto balsų pasiskirstymo, neabejotina antrojo turo favorite politologė laiko D.Grybauskaitę.

Ji taip pat pripažįsta, kad Z.Balčyčiui siekti prezidento posto gali trukdyti dalyvavimas Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Tačiau išbraukti savęs iš sąrašų jis jau negali, nepaisant Darbo partijos atstovų deklaracijos, kad jie parems Z.Balčytį tik šiam atsisakius kandidatuoti į EP.

„Be to, kiek rinkimų patirtis rodo, partijos paramos deklaravimas nelabai nulemia rinkėjų pasirinkimo. Manau, tie pareiškimai dėl Z.Balčyčio nedalyvavimo Europos parlamento rinkimuose - tai nelabai netgi ir teisiškai įmanoma“, - sakė ji.

J.Novagrockienė sako mananti, kad antrajame ture reikėtų laukti panašaus ar net žemesnio aktyvumo, kaip ir pirmajame ture.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už Dalią Grybauskaitę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, už Zigmantą Balčytį - 13,63 proc.

Antrasis rinkimų turas vyks gegužės 25 dieną, kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.

B. Ivanovas: sutrukdė per mažos pastangos kalbėti su rinkėjais

D. Grybauskaitei iki pergalės pirmajame prezidento rinkimų ture pritrūko vos kelių procentų rinkėjų balsų.

Naujienų agentūros ELTA kalbintas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas teigia, kad užkariauti didesnės pusės rinkėjų simpatijas D. Grybauskaitei būtų pavykę, jei ji būtų dėjusi daugiau pastangų kalbėdamasi su žmonėmis.

„Ji vis dėlto kalbėjo šaltokai, nesudarė betarpiško bendravimo įspūdžio. Norėjosi daugiau kontakto, galbūt važinėjimo po šalį, tačiau tai reikėjo derinti su prezidentės pareigomis, kas buvo gana sudėtinga", - sako B. Ivanovas.

Tuo metu jos varžovo antrajame rinkimų ture socialdemokrato Zigmanto Balčyčio išėjimas į antrą prezidento rinkimų etapą, pasak B. Ivanovo, yra susijęs su partijos reitingais. Tačiau to, politikos mokslų eksperto manymu, neužtenka, nes paskui Z. Balčytį tebesivelka kandidato, nenorinčio laimėti rinkimų. šleifas.

„Susidaro neaiški situacija, nes į antrąjį turą išeina kandidatas, kuris nenori kovoti. D. Grybauskaitei tokia situacija, žinoma, palanki. Apskritai klostosi labai įdomi situacija - o kaip dabar bus su Europos Parlamento rinkimais? Z. Balčytis dalyvauja ir ten, ir ten, tai kaip dabar vyks kova? Galbūt jis atsiims savo kandidatūrą? O jei taip įvyks, kas tuomet kausis su D.Grybauskaite - Artūras Paulauskas?", - klausimus žėrė politologas.

B. Ivanovas neprognozavo, kiek reali yra jo iškelta galimybė, kad Z. Balčytis galėtų atsiimti savo kandidatūrą. Anot jo, įdomesnis klausimas, kaip Lietuvos įstatymai apskritai reglamentuotų tokius niuansus, nes panašios situacijos Lietuvos rinkimų istorijoje dar nėra buvę.

Nors rinkimų naktį klausiamas, kas jam mieliau - būti Prezidentu ar europarlamentaru - Z.Balčytis teigė prioritetą teikiąs pirmajam, B. Ivanovas teigia, kad kandidato veiksmai rinkimų kampanijos metu rodė priešingai.

„Manau, kad Z. Balčyčio atveju, esant tokiai konjunktūrai EP mandatas atrodo svarbesnis nei Prezidento postas“, - tikino politologas.

Klausiamas apie galimus politikų komunikacijos pokyčius iki antrojo rinkimų turo, B. Ivanovas pripažino nelaukiąs jokių naujienų. Z.Balčytis, pasak jo, yra ne tas kandidatas, kuris gali užimti agresyvesnę poziciją, o D.Grybauskaitė greičiausiai laikysis anksčiau pasirinktos strategijos - tiesiog dirbs savo darbą.

„Laiko nedaug, todėl jiems greičiausiai beliks daryti tą patį, ką darė iki šiol. Agresyvesnės retorikos iš Z.Balčyčio pusės vargu ar bus, nes liko tikrai nedaug laiko. Z.Balčytis greičiausiai bandys išlikti tame pačiame diskusiniame stiliuje ir partijos stumiamas judės pirmyn. Vargu ar partinis buldozeris pasitelks daugiau garo Balčyčio stūmimui į Prezidento kalną. Iš esmės antras turas bus pirmojo tąsa", - mano politologas.

Tuo metu desperatiškų D.Grybauskaitės pastangų ar bent jau retorikos pokyčių, B.Ivanovo manymu, taip pat nevertėtų tikėtis.

„Abejočiau, nes išmokti nuoširdaus, artimo bendravimo su žmonėmis, vargu ar pavyks. Greičiausiai tai yra tiesiog politinė elgsena, kurią ji pasirinkusi jau ilgą laiką. Galbūt ji ne visada efektyvi, bet tam tikrai daliai visuomenės yra patraukli. Tame savo įvaizdyje D.Grybauskaitė yra organiška, todėl nemanau, kad jai verta kažką keisti, juolab kad tie pasikeitimai galėtų būti išnaudojami oponentų“, - apibendrino B. Ivanovas.

Politologas nuosekliai laikėsi savo ankstesnės pozicijos, kad 2014-ųjų metų Prezidento rinkimai yra dedikuoti D.Grybauskaitei.

„Procentas šen ar ten, tačiau D.Grybauskaitė laimės, nes ji paprasčiausiai nori laimėti - tai yra svarbiausia. O Z.Balčyčiui svarbesnė EP nario vieta. Jis bandė pademonstruoti save iš pareigos jausmo partijai, bet aš, žiūrėdamas iš šalies, abejočiau, ar jis kovojo", - pažymėjo politologas.