Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos


Prof. Ramunė Kalėdienė: „Sveikata ne prekė – jos nenusipirksi ir neparduosi“

Prof. Ramunė Kalėdienė: „Sveikata ne prekė – jos nenusipirksi ir neparduosi“

 

Prieš kelis mėnesius naujai išrinkta Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos katedros dekanė sako, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, keičiantis požiūriui į sveikatą, kaip į pagrindinę vertybę, visuomenės sveikata užima vis svarbesnę vietą, todėl ateityje asociacijos laukia intensyvūs metai. 

- Šiemet minimi Sveikatingumo metai. Nors skeptikai teigia, kad metų paskelbimas yra tik dėl „paukščiuko“, kokius tikslus išsikėlė visuomenės sveikatos asociacija? 

- Visuomenės sveikata visose išsivysčiusiose šalyse laikoma prioritetine sritimi ir tai natūralu. Gyvename ilgiau, tačiau senstanti visuomenė susiduria su daugybe įvairiausių sveikatos sutrikimų, psichologinių bei socialinių problemų, kurių medicina nebepajėgi išspręsti. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija - tai organizacija, kurios vienas uždavinių yra teikti pagalbą organizacijoms, kurių veikla susijusi su sveikatos išsaugojimu ir jos stiprinimu bei rūpintis visuomenės sveikatos problemas sprendžiančių specialistų kvalifikacija. Šiuo metu Lietuvai ypač reikalingi specialistai, kurie padėtų žmogui nuo jaunystės gyventi sveikai, kad visas gyvenimas būtų kokybiškas. Didėja naujų specialybių, kaip pavyzdžiui,  sveikatos psichologų poreikis, reikia vis daugiau socialinių darbuotų,  visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos vadybininkų. 
Jokiu būdu nesutinku, kad Sveikatingumo metų paskelbimas yra tik dėl „paukščiuko“. Prieš ketverius metus paskelbus Blaivybės metus, rezultatai buvo puikūs. Neabejoju, kad jei visi vieningai dirbsime, panašių rezultatų sulauksime ir šiemet. Šiuo atveju asociacijos vaidmuo - suvienyti narius, pritraukti daugiau nevyriausybinių organizacijų, o siekis - tapti sveikatos platforma ne tik jos nariams, bet ir didesnei daliai visuomenės.
 
- Apie sveiką gyvenseną, mitybą pastaruoju metu kalbama nemažai. Įvairiausi patarimai dalijami ir per televiziją, ir spaudoje. Tiesa, ne visuomet ši informacija būna teisinga. Kaip toje informacijos gausoje nepasiklysti žmogui, kuris nori būti sveikas? 
 
- Tarp įvairiausių sveikos gyvensenos patarimų paprastam žmogui atrasti balansą nelengva. Privalome remtis tik įrodymais pagrįstais patarimais.
Tai taip pat vienas asociacijos uždavinių – studijuoti ir diegti praktikoje mokslo laimėjimus visuomenės sveikatos stiprinimo ir saugojimo srityje, propaguoti visuomenės sveikatos priežiūros patirtį ir naujoves. Po asociacijos skėčiu siekiame priglausti kiek įmanoma daugiau su visuomenės sveikata susijusių nevyriausybinių organizacijų ir jų veiklą pakreipti vieninga, mokslų ir įrodymais pagrįsta linkme. 
Sveikatinimo srityje dirba tikrai nemažai organizacijų, institucijų, bet dažnai jų darbai matomi tik lokaliai. Reikia didesnės sklaidos ir jų veiklos viešinimo, ir tai, mano nuomone, - dar vienas asociacijos uždavinys. 
Be to, norėtųsi, kad plačiau įsijungtumėme ir į tarptautinę veiklą. Žinoma, dalyvaujame joje ir šiandien: esame Europos visuomenės sveikatos asociacijos nariai. Norėtųsi, kad Europos ir kitų pasaulio šalių laimėjimai visuomenės sveikatos srityje taptų labiau prieinami Lietuvoje, o mūsų specialistai aktyviau įsijungtų į tarptautinius projektus bei programas. Gaila, bet informacija apie šias dideles galimybes  ne visada savalaikiai pasiekia dirbančiuosius sveikatinimo srityje.
 
- Visuomenės sveikatos specialistai rengiami ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, tačiau baigęs studijas retas, kuris dirba pagal specialybę, dažniau karjeros siekia kitose srityse arba emigruoja. Gal turite pasiūlymų, kaip jaunus specialistus išlaikyti visuomenės sveikatos srityje?
 
- Manau, kad ši informacija nėra teisinga – didžioji dalis mūsų absolventų dirba Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje. Dažnai sulaukiu klausimo apie visuomenės sveikatos specialistų įsidarbinimą kitose srityse.  Esu optimistė ir nematau nieko blogo, kad mūsų absolventai, turėdami suformuotą šiuolaikinį požiūrį į sveikatą ir jos stiprinimą, išeina dirbti už sistemos ribų. Kodėl? Visuomenės sveikata yra visur – nėra nė vieno sektoriaus, kuris neturėtų tam tikro poveikio žmonių sveikatai. Kuo didesnė bus kritinė masė tai suprantančių žmonių, tuo geriau mums visiems. Juk sveikata yra pagrindinė žmogaus teisė, vertybė. Tai ne produktas ar paslauga, kurią galima parduoti ar nusipirkti. O tai, kad kai kurie Lietuvoje parengti visuomenės sveikatos specialistai randa darbo vietas pagal specialybę užsienyje mus džiugina ir rodo, kad rengiame puikius profesionalus.
Kita vertus, visuomenės sveikata dar nėra plačiai žinoma samprata, o visuomenės sveikatos specialisto veiklos apibūdinimai taip pat nevienareikšmiai - jei gatvėje paklausinėtume žmonių, kas yra visuomenės sveikata, išgirstumėme ne vieną „perliuką“. Todėl mūsų asociacijos užduotis, kad šis žodžių junginys gyventojų nestebintų, kad jie žinotų, jog sveikata priklauso ne nuo gydytojų, ar Sveikatos apsaugos ministerijos, o nuo jų pačių požiūrio bei aplinkos. 
 
- Kas jus pačią paskatino pasukti į visuomenės sveikatos sritį, nes minėjote, jog studijavote mediciną... 
 
- Užteko kelerių metų gydytojos darbo, kad apsispręsčiau pasukti visuomenės sveikatinimo keliu. Sunku buvo susitaikyti su kančioms, skausmu, mirtimi. Vis kirbėjo klausimas, kodėl žmonės taip nesirūpina savo sveikata, kad tenka juos gelbėti iš kritinių situacijų, toli pažengusių ligų. Dirbdama gydytoja, supratau, kokią didelę nauda turi ligų profilaktika ir sveikatos saugojimas. Nė minutės nesigailėjau savo sprendimo, nes visuomenės sveikata ypač plati sritis, darbas įdomus ir gali pasiekti labai daug, kad žmonės nesirgtų, tik tam, žinoma, reikalinga gerai funkcionuojanti sistema. 
 
- Nepaisant to, kad specialybė įdomi ir vertinga, Lietuvoje ši sritis ne visuomet sulaukia palankaus politikų vertinimo, kaip, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos biurai - įkurti, bet dažnai tenka girdėti, kad sėkmingai jų veiklai koją kišą savivalda. 
 
- Savivaldos nepalankus požiūris nėra vien Lietuvos problema. Man teko nemažai dirbti tarptautiniame lygmenyje - Europos Komisijos komitetuose, Pasaulio sveikatos organizacijoje. Iš patirties galiu pasakyti, kad visur jaučiamas disbalansas tarp medicininės priežiūros ir visuomenės sveikatos. Medicina visuomet sulaukia daugiau dėmesio, jai skiriamos kur kas didesnės investicijos. Tačiau kalbant apie visuomenės sveikatos sistemą, Lietuvoje viskas tikrai nėra taip blogai, lyginant su kitomis šalimis, nors, žinoma, susiduriama su didelėmis finansinėmis problemomis, o neretai ir organizaciniais trukdžiais. Tačiau visuomenės sveikata tikrai nėra ignoruojama. Europoje šiuo metu esame pristatomi kaip puikus pavyzdys, kur mokyklose dirba visuomenės sveikatos specialistai, kur parengti tinkami strateginiai dokumentai, orientuoti į sveikatos išsaugojimą ir profilaktiką. Aišku, juos įgyvendinant kartais kyla nesklandumų. Liūdna, kad kartais į visuomenės sveikatos specialistų nuomonę ne visuomet įsiklausoma.
 
Plačiau skaitykite savaitraštyje „Lietuvos sveikata"
 
Kalbino Evelina Machova
 

2013 01 24 numeryje rašėme:

Kur dabar truktelsim?

Kaip viskas paprasta. Pasižiūrėjai per televiziją laidą, kurioje sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina nustebusiam vedėjui ir nepatenkintoms pacientų organizacijų atstovėms, sutūpusioms į vienus apkasus kartu su medicininio „biznio“ savininku ar opozicinės partijos...

—————

Kur „pakliuvo“ S.Gendvilis?

2011 ir 2012 metais Respublikinė Kauno ligoninė sugebėjo „užkalti“ ne penkis ir ne dešimt tūkstančių. Gaila tik, kad praėjusiais metais nusirito taip, kad pelnas buvo beveik septynis kartus mažesnis nei užpraėjusiais. „Nežinau, kodėl čia taip paskelbta tam TOP 500, jokių kitų gydymo įstaigų gi ten...

—————

Pirmieji sveikatos apsaugos ministro sprendimai sukėlė sumaištį

Pirmieji sveikatos apsaugos ministro sprendimai sukėlė sumaištį
Vyriausybės valandoje nedalyvavusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio į Seimo narių klausimus ir kritiką atsakinėjo premjeras Algirdas Butkevičius Andrius Kubilius (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija): (skaito Vyriausybės programą) „Laikydamiesi...

—————

Dar vienas „paukščiukas“ ataskaitoje

  Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius Seime perskaitė keturioliktąjį metinį pranešimą. Kaip įprasta, pustuštei salei.   Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius Seime perskaitė keturioliktąjį metinį pranešimą. Turėjęs tapti svarbiu...

—————

Pažaboti alkoholio vartotojus gali tik didesnis akcizas?

Visuomenės sveikatos specialistai sutaria, kad norint pažaboti alkoholio vartojimą šalyje reikėtų didinti visų alkoholinių gėrimų kainą Po draudimo prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. alk. tūrio alumi didesnėje nei vieno litro taroje iš parduotuvių lentynų sparčiau dingsta spirituoto vyno...

—————


AKTUALIJOS

Atviras LR Sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio laiškas šalies mokykloms

Atviras LR Sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio laiškas šalies mokykloms
TREČIADIENIS, 02 SAUSIO 2013 13:55 Mieli moksleiviai, mokytojai, mokyklų bendruomenių nariai, Parašyti šį laišką mane paskatino būrelis jaunų gimnazisčių. Nepabūgę nei ankstyvo ryto tamsos, nei spaudžiančio šalčio, nei žvarbaus vėjo, gimnazistės mokyklos prieigose žėravo degančiomis cigarečių...

—————

Kaip gyventojai reaguos į įsigaliojusį įstatymą, draudžiantį daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis?

Kaip gyventojai reaguos į įsigaliojusį įstatymą, draudžiantį daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis?
TREČIADIENIS, 02 SAUSIO 2013 13:54 Nerimstant aistroms dėl Seimo priimto įstatymo, kuriuo nuo 2013 metų sausio 1 dienos uždraudžiama laikyti kovinius šunis daugiabučiuose namuose, pasigirsta vis daugiau kalbų apie tai, kad tokių šunų šeimininkai galimai rinksis paprasčiausią kelią – išmesti,...

—————