Temperatūrų kontrasto pavojai

Žiema žmogui grasina ne tik nušalimais, peršalimais ir gripo epidemijomis, bet ir staigia temperatūrų kaita, iš šalčio įėjus į patalpą ir atvirkščiai, o tai žalinga sveikatai.

Nespėja prisitaikyti

Mes patys sukuriame sau šį diskomfortą, galintį rimtai pakenkti sveikatai. Tad kuo gi pavojinga staigi temperatūrų kaita? Tam, kad pajustume šios problemos svarbą, verta iš pradžių truputį išsigąsti. Tarkim, kad lauke spaudžia dvidešimties laipsnių šaltis, o patalpa prišildyta taip pat iki dvidešimties laipsnių. Vadinasi, mums išeinant į lauką ar grįžtant į patalpą, organizmas pajunta keturiasdešimties laipsnių temperatūrų skirtumą. 

O juk jam reikėtų apsiprasti su naujomis sąlygomis. Užsigrūdinusiems ir greitai prisitaikantiems žmonėms šis temperatūrų skirtumas nesukelia rimtesnės žalos. Tačiau, kai organizmas nėra užgrūdintas, o dar ir nusilpęs, gali kilti nemažų problemų.

Pavyzdžiui, nuo didelės temperatūrų kaitos, liaudiškai tariant, gali užgniaužti kvapą. Tai reiškia, jog prasidėjo kraujagyslių spazmai, kurie yra ypač pavojingi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Jei pradėjo varvėti nosis, tai reiškia, kad organizmas tarsi įjungė apsauginį mechanizmą. Mat išsiskirdamas nosies sekretas ne tik sudrėkina nuo nepalankių sąlygų išsausėjusią jos gleivinę, bet ir išvaiko neprašytus „svečius“ – virusus ir išlygina temperatūrą. Tad nereikia stebėtis, jei įėjus į šiltą patalpą ar iš jos patekus į šaltį, iš nosies varva skystis.

Galima net nualpti

Staigiai pasikeitus temperatūrai ar  patekus į šilumą, prieš tai ilgesnį laiko tarpą išbuvus šaltyje, sudirginama gerklės gleivinė ir ji gali pradėti perštėti. Be to, gali sumažėti arterinis kraujospūdis – tai natūrali organizmo reakcija, nes šilumoje kraujagyslės susiaurėja, o šaltyje išsiplečia. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas netrunka grįžti į įprastas vėžes, o štai hipertenzijos kamuojamiems žmonėms gali iškilti sveikatos problemų.

Nuo labai staigios ir ryškios temperatūrų kaitos kraujagyslės susitraukia ir išsiplečia dideliu greičiu ir sutrikdo deguonies patekimo į smegenis ritmą. Dėl to gali suktis ir svaigti galva, o kartais net nualpstama. Paraudusi veido oda nebūtinai reiškia nušalimą, ji gali parausti iš šalto oro patekus į šilumą, nes į kapiliarus suplūsta kraujas. Šis reiškinys ypač vargina žmones, kurių kapiliarai yra pačiame odos paviršiuje ir išsiplėtę.

Verta žinoti:

Ką reikėtų daryti, kad lengviau iškęstume šaltį?

Vengti staigios temperatūrų kaitos. Vertėtų laiptines panaudoti kaip „buferines zonas“. Užuot iš patalpos puolus tiesiai į šaltį, reikėtų šiek tiek pastovėti laiptinėje, kur temperatūra šiek tiek žemesnė nei kambaryje. Tą patį reikia daryti ir į laiptinę įėjus iš lauko. Galima ilgiau pasikuisti rankinėje ar kišenėse ieškant rakto, pasiimti iš dėžutės paštą ir akimis permesti laikraščių antraštes.

Nuo gerklės peršulio neblogai gelbsti mėtiniai ledinukai, dražė ir pastilės.

Patekę į šiltą patalpą, nesumanykite tuoj pat imtis ruošos. Verčiau truputį patogiai pasėdėkite, suteikite organizmui galimybę  prisitaikyti prie naujų sąlygų ir temperatūros. Tai apsaugos nuo galvos svaigulio ar alpulio.

Eidami į šaltą orą, pasitepkite odą apsauginiu kremu.

Jei nukrito kraujospūdis, paprasčiausiai pagulėkite ir neskubėkite gerti stimuliuojančių preparatų.

Per stiprius šalčius žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, apskritai nepatartina eiti į lauką, nes dėl deguonies širdies raumenyje stygiaus gali ištikti stenokardijos priepuolis.