Sutarė dėl darbo laiko ir atostogų

Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė susitarė dėl kriterijų, kuriais remiantis bus reglamentuoti medikų savaitės darbo laikas ir atostogų trukmė.

Prieštaraujantys Konstitucijai Vyriausybės nutarimai įsigaliojo 2009 metais ir pagal juos medikų atostogos sutrumpintos iki 36 dienų, o savaitinė darbo trukmė pailginta iki 38 valandų.

Darbo grupė iki birželio 28 dienos turi pateikti teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių pailgintų atostogų ir sutrumpintos savaitės darbo laiko diferencijavimą pagal darbe patiriamą psichinę, emocinę ir nervinę įtampą.

Darbo grupės vadovės, sveikatos apsaugos ministro patarėjos Noros Ribokienės teigimu, darbo grupė sutarė, kad reikia keisti 2009 metų Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius darbo laiko ir atostogų trukmę, bet paliekant galioti tai, kas buvo padaryta gero specialistams – 2009 metų nutarimais 71 proc. specialistų buvo sutrumpintas darbo laikas, o 78 proc. specialistų buvo pailgintos atostogos. Kitaip tariant, 2009 metų nutarimai didžiajai daliai sveikatos priežiūros darbuotojų pagerino darbo sąlygas ir tos pagerintos sąlygos – trumpesnis savaitinis darbo laikas ir ilgesnės atostogos - ir dabar paliktos galioti. 

Konstitucinis Teismas negrąžino iki 2009 metų galiojusio, tai yra 2003 metų teisinio reguliavimo, kadangi tai buvo pasenę nutarimai, paremti neteisingais principais. Pavyzdžiui, vienoje operacinėje dirbantis gydytojas anesteziologas turėjo pagerintas sąlygas, o chirurgas – ne. Poliklinikoje dirbantys specialistai turėjo trumpesnę darbo savaitę ir ilgesnes atostogas, o tie patys specialistai stacionare dirbantys sudėtingesnį darbą – ne.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad pritrūko diferenciacijos atskiroms specialistų grupėms atsižvelgiant į darbo aplinkos ypatumus – į ligų specifiką, pacientų sveikatos būklę, teikiamų paslaugų pobūdį ir intensyvumą, sveikatos priežiūros procese naudojamus būdus ir priemones. Ir ši diferenciacija turėtų būti priklausomai nuo nervinės, emocinės ir protinės įtampos.

Darbo grupė vieningai sutarė dėl trijų pagrindinių kriterijų. Jeigu darbuotojai į juos patenka, jiems bus pagerintos darbo sąlygos.

Pirmasis kriterijus - skubios pagalbos teikimas, kai skubi pagalba yra pagrindinė sveikatos priežiūros darbuotojo funkcija ir sudaro ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojo darbo laiko. Šis kriterijus galioja ne kuriai nors profesinei grupei, bet visoms profesijoms, kurių darbe vyrauja skubi pagalba.

Antrasis kriterijus – sveikatos priežiūros specialisto atlikimas arba dalyvavimas chirurginėje operacijoje ir tai sudaro ne mažiau kaip 20 proc. to specialisto darbo laiko. Praktiškai tai reikia, kad kriterijus taikomas tada, kai vidutiniškai apie pusantros valandos operuojama.  

Trečiasis kriterijus – paslaugos teikimas pacientams, kuriems taikomas priverstinis gydymas arba apribota laisvė.    

Kiek į šias tris grupes patenkantiems specialistams turi būti trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos, sutaria tik didesnė darbo grupės dalis. Du grupėje esantys profsąjungų atstovai, matyt, norės ilgesnių atostogų ir trumpesnio darbo laiko.

„Mes norėtume kiek galime daugiau pagerinti sąlygas medicinos darbuotojams, bet manome, kad per didelis pagerinimas atneštų įstaigoms nepakeliamus finansinius įsipareigojimus“,- sako N.Ribokienė.

Dauguma grupės narių siūlo tris kriterijus atitinkantiems specialistams darbo savaitę trumpinti iki 37 valandų, pagal pirmąjį kriterijų ilginti atostogas viena darbo diena, o pagal antrąjį ir trečiąjį kriterijus – dviem darbo dienom.

37 valandų savaitė paimta darbą diferencijuojant pagal nervinę, emocinę ir protinę įtampą. Bet darbo vietoje gali būti ir kitų rizikos veiksnių ir jai tie veiksniai konstatuoti, taip pat yra galimybė mažinti savaitinę darbo trukmę. Darbo kodeksas nustato 36 valandų mažiausią savaitinę darbo trukmę. Jai remiantis trimis minėtais kriterijais būtų iš karto nustatyta mažiausia savaitinė darbo trukmė, darbdaviui neliktų stimulo šalinti darbo vietos rizikos veiksnius.

Jeigu savaitė sutrumpėtų viena valanda ir prisidėtų 1-2 atostogų dienos, Lietuvos gydymo įstaigoms reikėtų 6-7 mln. litų per metus.

Vakarų valstybėse darbo ir atostogų laiką nustato kolektyvinės sutartys. Lietuva unikali tuo, kad profsąjungos pasirašo sutikimą, kad darbuotojas vieną dieną per mėnesį savanoriškai išeitų nemokamų atostogų.

Algirdas Valentas