Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos


Būsimieji medikai: kaina dažnai neatitinka studijų kokybės

Nors kai kurių medicinos mokslų studijų metinė įmoka siekia 12 320 litų, aukštųjų mokyklų atstovai tikina, kad abiturientų studijų pasirinkimui tai įtakos neturi. Tuo tarpu studentų atstovai tvirtina, kad kaina vis dėlto yra svarbi, nes dažnai neatitinka studijų kokybės. Greitu metu Švietimo ir mokslo ministerijoje bus organizuojama darbo grupė, kurioje planuojama peržiūrėti studijų kainas ir sumažinti tarp jų esantį kontrastą.

Skirtumas – 6 tūkst. litų

Šiuo metu vientisųjų medicinos studijų kaina – 10140 litai metams, odontologijos studijos atsieina 12 320 litus, farmacijos studijos – 8470, o veterinarinę mediciną studijuojantieji turi susimokėti 9 137 litus per metus. Tuo tarpu humanitarinius mokslus (išskyrus filologiją) bei socialinius mokslus (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą) studijuoti atsieina 3892 litų per metus. Tai daugiau nei 6000 litų mažiau nei medicinos studijų kaina metams.

Toks kainų kontrastas veikia kai kuriuos abiturientus, kurie, negavę studijų krepšelio, skaičiuoja, kiek atsieis jų studijos.

„Medicinos mokslai – prestižinė sritis, todėl stojantieji dažnai nekreipia dėmesio į studijų kainas. Vis dėlto jos turi svarbos, nes net didžiausią pašaukimą turinčiam studentui daug ką reiškia tėvų socialinė padėtis. Aplinkoje yra studentų, kurie įstoję į mokamas medicinos studijas buvo priversti rinktis socialinius mokslus,“ – tvirtina  LSMU Studentų atstovybės prezidentė Izabelė Girčytė.

Pasak merginos, ji dažnai susimąsto, kodėl mokami už studijas tokie dideli pinigai, kai kokybė dar toli gražu neatitinka mokamos už studijas kainos.

Peržiūrės kainas

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus tikina, kad šiais metais bus sudaryta darbo grupė kainų skaičiavimui patikslinti.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tėra 4 kainų grupės, o pas mus jų keliolika. Kartais skiriasi panašių studijų krypčių metinių įmokų dydžiai. Pirmiausia reikia peržiūrėti kainas ir jų skaičiavimo būdus: kas tai lemia, kodėl jos vienokios ar kitokios. Šį klausimą spręsime integraliai, kartu su aukštojo mokslo finansavimo problematika,“ – tikina R.Vaitkus.

Pasak viceministro, visiškai vienodos studijų kainos negali būti, nes jų dydį didžiąja dalimi lemia dėstytojų darbo užmokesčio dalis.

„Meno studijos brangiausios, nes ten didelė individualaus darbo dalis. Socialinių mokslų studijos pigiausios, nes ten dirbama grupėmis. Be to, studijų kainos priklauso ir nuo reikalingų medžiagų, įrengimų. Tačiau mažinti skirtumus būtina,“ – teigia. R.Vaitkus

Pasirinkimo nepakeistų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė studijoms prof. habil. dr. Daiva Rastenytė mano, jog studijų kainų sulyginimas būsimųjų medikų pasirinkimui neturėtų įtakos, nes daugelis jų studijas renkasi iš pašaukimo.

„Spėju, kad kainų išlyginimas, renkantis medicinos mokslų studijas, per daug nieko nepasikeistų. Jei socialiniai mokslai pasidarytų brangesni, tai yra galimybė, kad padaugėtų stojančiųjų į medicinos mokslus, bet juk universitetas irgi turi ribas.  Ir taip medicinos studijos praėjusiais metais buvo populiariausios tarp stojančiųjų,“ – tikina D.Rastenytė.

Pasak LSMU prorektorės, net tie, kurie negauna studijų krepšelio, turi galimybę kreiptis dėl paskolos arba, būdami socialiai remtini, kreipiasi dėl studijų kainos sumažinimo.

Manau, kad dabartinė kainų sistema yra pakankamai objektyvi, todėl jos nereiktų keisti. Juk medicinos mokslų studijos yra brangios, nes reikalauja praktikos bazių, įrangos, kitų išlaidų, priešingai negu socialiniai mokslai, kur išlaidos kur kas mažesnės.

Tarp kitko:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimo, kuriame dalyvavo 1170 moksleiviai iš visos Lietuvos, rezultatai parodė, jog dažniausiai jų sprendimą lemia tai, koks yra jų hobis, kokie dalykai sekasi mokykloje, taip pat svarbi valstybės finansuojama studijų vieta. Galimybė patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą moksleiviams atrodo tokia svarbi, kad jie nurodo ją net kaip reikšmingesnį argumentą nei studijų programa arba aukštoji mokykla, pasirenkant konkrečias studijas.

Žydrūnė Domarkaitė


Komentarai: Būsimieji medikai: kaina dažnai neatitinka studijų kokybės

Nėra komentarų.

ALMA MATER

Būsimieji medikai: kaina dažnai neatitinka studijų kokybės

Nors kai kurių medicinos mokslų studijų metinė įmoka siekia 12 320 litų, aukštųjų mokyklų atstovai tikina, kad abiturientų studijų pasirinkimui tai įtakos neturi. Tuo tarpu studentų atstovai tvirtina, kad kaina vis dėlto yra svarbi, nes dažnai neatitinka studijų kokybės. Greitu metu Švietimo ir...

—————

Investicija, kuri tikrai atsipirks

Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) minėjo du didelius tarpusavyje susijusius įvykius. Visuomenės sveikatos fakulteto dvidešimties metų jubiliejaus data sutapo su fakulteto naujojo pastato statybų pradžia. Apie tai, kaip sunkiai skynėsi visuomenės sveikatos idėjos Lietuvoje,...

—————

Jauni specialistai nesiveržia dirbti į ūkius

Baigę studijas jauni veterinarijos gydytojai nesiveržia dirbti į regionus ir juose esančius ūkius, o darbinasi miestuose, steigia privačias klinikas. Šiuo metu kaime pradėti privačią veterinarinę praktiką sąlygų nėra. Per pastaruosius 15 metų į regionus išvažiavo darbuotis vos keli jauni...

—————

Socialinė parama – už gerus akademinius rezultatus

Nepasiturintiems studentams kas mėnesį gauti valstybės skiriamą socialinę stipendiją po 390 litų kartais būna sunkiau negu jų bendrakursiams sulaukti kompensacijos už pavogtą kompiuterį. Studentų atstovai pastebi, kad paramą gaunančiųjų mažėja, ir įtaria, kad tai vyksta dėl pernelyg griežtų...

—————

Prancūzą rezidentą stebina gydytojų vengiantys lietuviai

Septintus metus Lietuvoje gyvenančiam ir oftalmologiją studijuojančiam prancūzui Kirwan Asselineau (26) keisčiausia yra mūsų šalies žmonių baimė kreiptis į gydytojus. „Man keista, kad kiekvienas patekęs į ligoninę baiminasi gydytojų abejingumo, medicinos personalo nepakankamos priežiūros. Pacientai...

—————

Skatina studijuoti rūpintojėlių specialybę

Aukštosios mokyklos vis dar intensyviai ragina rinktis socialinių darbuotojų specialybę, nors ją studijuojantieji jau seniai laikomi „būsimais bedarbiais“. Vadinamuosius rūpintojėlius šiuo metu ruošia 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau teigiama, kad jų vis dar nepakanka, nes dabar jau įsidarbina...

—————

Vokietijoje studijavusi būsimoji medikė ateitį sieja su Lietuva

Lietuvių gydytojams sparčiai vienas po kito traukiant darbuotis į užsienį, Vokietijoje pagal studentų mainų programą „Erasmus“ metus studijavusi Vilniaus universiteto oftolmologijos rezidentė Rasa Strupaitė emigruoti neplanuoja ir ateitį mato gimtojoje šalyje. - Po studijų Vokietijoje, kokius...

—————

„Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“

Klaipėdoje praėjusį penktadienį 16-ąjį kartą buvo surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“, skirta 146-osioms Vilhelmo Storostos-Vydūno metinėms. Sykiu minėta ir Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto, kuris įkurtas...

—————

Studentų atstovė: rezidentų atidirbimo idėja „trenkia“ komunizmu

Kol Lietuvos politikai svarsto, kaip būtų galima įpareigoti jaunus medikus atidirbti rajonų gydymo įstaigose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybės prezidentė Izabelė Girčytė tikina, kad tokie valstybės siūlymai „trenkia“ komunistinėmis idėjomis ir siūlo rimtai susimąstyti,...

—————

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto magistrų gretos auga

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) mokslus baigė ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo beveik pusšimtis farmacijos ir slaugos specialistų. Po sėkmingų magistrantūros studijų diplomais džiaugiasi dar viena LSMU absolventų karta. Siekti profesinės karjeros pasirengę 33 diplomuoti...

—————