Gydyti reikia ne kosulį, o jo priežastį

Arūnas Valiulis

PENKTADIENIS, 19 SPALIO 2012 13:16

Kosulys pats savaime nėra blogas reiškinys. Jis tik informuoja apie vaiką užklupusią ligą ir tolimesnę sveikatos būklę. Tai tartum atskira kvėpavimo takų kalbą, kurią reikia išmokti suprasti. Apie tai diskutuojame su Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesoriumi, VšĮ Astmos, alergijos ir lėtinių plaučių ligų klinikos vadovu, gydytoju vaikų pulmonologu Arūnu Valiuliu.

- Ar visada turime sunerimti, išgirdę kosintį vaiką?

- Kosulys – ko gero tobuliausia žmogaus apsauginė reakcija. Tai natūralus organizmo kelias pašalinti iš kvėpavimo takų įvairius infekcinius ir kitokius dirgus. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu, nekosintis vaikas sukelia daugiau rūpesčių. Tokiu atveju sutrinka vadinamoji „drenažinė“ kvėpavimo takų funkcija – uždegiminio sekreto, žuvusių epitelio ląstelių pasišalinimas iš kvėpavimo takų – gali susidaryti gleivių kamščiai, apsunkinantys gijimo procesą. Apsauginis kosulio refleksas įsijungia ne tik dirginant bronchus – vaikas taip pat kosi sirgdamas sinusitu, ausies uždegimu ir pan.

- Kokias ligas gali pranašauti kosulys?

- Kosulys – dažniausia priežastis, dėl kurios vaiko tėvai kreipiasi į gydytoją. Prieš porą metų atliktame Vilniaus kosulio tyrime nustatėme arti 50 skirtingų priežasčių, kodėl vaiką vargino užsitęsęs kosulys. Vienas iš penkiasdešimties mūsų ligoninėje gydytų vaikų buvo hospitalizuotas dėl kosulio. Kartais tai tiesiog „vaikų darželio sindromas“ – viena virusinė infekcija keičia kitą, o vaikas šaltuoju metų periodu kosi keletą mėnesių. Dažniausiai tai pirmas vaikas šeimoje, anksti pradėjęs lankyti darželį ir lankantis jį pirmus arba antrus metus. Jokio specifinio gydymo šiuo atveju dažniausiai nereikia, laikas čia geriausias gydytojas. Dažniausios infekcinės kosulio priežastys – bronchitas, plaučių uždegimas, tačiau ilgalaikį kosulį vaikams gali sukelti kvėpavimo takų alergija (bronchų astma, alerginis rinitas), įgimtos plaučių anomalijos, kirmėlės (askaridės, toksokaros), skrandžio ligos (refliuksas). Vilniaus kosulio tyrime trys dažniausios vaikų užsitęsusio ir lėtinio kosulio priežastys buvo užsitęsęs bronchitas dėl poinfekcinio padidinto bronchų jaudrumo sindromo, bronchų astma ir sinusitas. Praktinis patarimas ieškant ilgalaikio vaikų kosulio priežasčių, galėtų būti toks – jeigu viską ištyrėte, o kosulio priežasties neradote, dar kartą pagalvokite apie tuberkuliozę ir svetimkūnį kvėpavimo takuose.

- Ar kosulys vaiką gali kamuoti dėl nervų ligos?

- Užsitęsusio ir lėtinio kosulio priežastis gali būti kosulio tikas. Į mane kreipėsi susirūpinusi penkerių metų vaiko, kurios epizodiškai kosi jau porą metų, mama. Iki tol jis buvo visiškai sveikas. Vaikui buvo atlikta daugybė tyrimų, skirtas bandomasis gydymas priešastminiais vaistais, tačiau kosulys tęsėsi. Renkant ligos anamnezę paaiškėjo, kad vaikas niekada nekosi nakties metu ir žaisdamas kompiuteriu, o kosulio pradžia sutapo su jaunesnės sesutės gimimu. Tokie ligos istorijos duomenys leido vaiką kryptingai ištirti ir patvirtinti psichoneurogeninę kosulio kilmę. Kita dažnesnė šios grupės liga yra balso stygų disfunkcija, kai įkvėpimo metu kartais spazmuoja normaliai pravertas balso stygų plyšys ir atsiranda priepuolinio pobūdžio kosulys. Toks kosulys dažniau vargina paauglius, turinčius valdingas mamas, bandančias iš jų padaryti meno ar mokslo „vunderkindus“.

- Kodėl sloguojantis vaikas kosi?

- Dažniausiai tokiu atveju vaikas kosi dėl užpakaline ryklės sienele tekančių išskyrų iš nosies, sinusų, kurios mechaniškai dirgina kvėpavimo takus. Tačiau kai kuriais atvejais vaikas serga sinusitu, tačiau išskyrų iš nosies nėra, jos tartum „užrakintos“ dėl uždegimo užburkusio ar užsikimšusio kanalo, jungiančio sinusą su nosies ertme. Tokiu atveju įsijungia kitas apsauginis kosulio mechanizmas. Sinusuose esančios nervų galūnėlės reaguoja į didėjantį slėgį ir siunčia signalą į kosulio centrą. Vaikas sukosi – dideliu greičiu iškvepia orą, kurio smūginė jėga ardo kliūtį, trukdančią sekretui iš sinusų nutekėti į nosies ertmę.

- Tai gal kosulio visai negydyti?

- Gydyti reikia, tik ne kosulį, o jo priežastį. Labai svarbu tai, kad kosulys yra tartum signalas, kuris mums praneša apie kurio nors organo, nebūtinai plaučių, negalavimą. Kiekvienu atveju gydytojas turi įvertinti kosulio pobūdį, trukmę ir tai, kokie kiti ligos požymiai lydi šį simptomą. Vienaip vertinsime kosintį iš pažiūros sveiką vaiką, kitaip – karščiuojantį, intoksikuotą, su svorio ar ūgio atsilikimu. Kosulio trukmė taip pat labai svarbi – pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į vaiką, kurį vargina užsitęsęs (3-8 savaitės) ar lėtinis (ilgiau kaip 8 savaitės) kosulys.

Gydyti reikia ne kosulį, o jo priežastį. Labai svarbu tai, kad kosulys yra tartum signalas, kuris praneša mums apie kurio nors organo, nebūtinai plaučių negalavimą.

- Poliklinikoje kosinčio vaiko gydymas neretai pradedamas nuo antibiotikų – ar tai teisinga?

- Neteisinga. Svarbiausia problema šiandien išlieka besaikis antibiotikų naudojimas, gydant kosintį vaiką. Į mane kreipėsi vieno dvejų metų vaiko tėvai, kurie skundėsi lėtiniu kosuliu. Gydytojai iki tol vaikui jau buvo skyrę 24 kursus geriamųjų antibiotikų. Tačiau atlikus tyrimus, kurių pagrindas – kruopščiai surinkta ligos anamnezė, paaiškėjo, kad vaikas serga bronchų astma. Paskyrus tinkamą gydymą, kosulys išnyko ir „infekcijos“ daugiau nesikartojo. Atkreiptinas dėmesys, kad tai vyksta tada, kai jau įrodytas ryšys tarp vaiko pergydymo geriamaisiais antibiotikais ir vėliau atsiradusios astmos. Ar visada kaltas tik gydytojas? Šiais metais publikuoti didelės Europos pediatrų apklausos duomenys parodė, kad tik maždaug vienam iš penkiasdešimties gydytojų neteko patirti spaudimo iš vaiko artimųjų išrašyti vieną ar kitą medikamentą. Savo praktikoje galėčiau išskirti dvi kraštutines kosinčio vaiko tėvų kategorijas – vieni hiperbolizuoja, sureikšmina simptomus, nuolat „ieško ligos“, kiti atvirkščiai – įpranta prie mėnesių mėnesiais kosinčio vaiko ir nebekreipia į tai dėmesio, o kartais tiesiog numoja ranka – jo senelis vaikystėje taip pat ilgai kosėjo, bet savaime pasveiko. Ir vieni, ir kiti yra neteisūs, jiems akivaizdžiai trūksta žinių apie kosulį.

- Kosulys yra skirtingas – sausas, šlapias, „lojantis“. Koks gydymas rekomenduojamas esant skirtingoms kosulio rūšims?

- Iš esmės išvardintos kosulio rūšys yra skirtinga to paties kosulio epizodo evoliucija. Jeigu kalbėsime apie infekcinį kosulį, pirmas kelias dienas jis visada būna sausas, vėliau tampa šlapias ir tai ženklas, kad vaikas sveiksta. Gydant kosulį labai svarbu siekti, kad jis taptų „produktyvus“ (drėgnas). Tam yra naudojami įvairūs vaistai. Tačiau rekomenduojama rinktis augalinį pagrindą turinčius medikamentus, tiks čiobrelių, raktažolių ekstraktai ir pan. Taip pat vaikui reikia duoti gerti daugiau skysčių, taikyti inhaliacijas. Daugeliu atvejų kosulį gydyti galima namuose. Mūsų močiučių liaudiška išmintis yra vertingesnė už šiuolaikines gydymo rekomendacijas.

Labai retas ir gražus pavyzdys buvo šių metų publikacija Europos pediatrų žurnale – mokslininkai atliko tyrimą, kaip kosulį veikia vienas šaukštelis medaus, duodamas vakare prieš einant miegot. Rezultatai parodė, kad medus, nepriklausomai nuo jo rūšies, puikiai veikia vaikų kosulį, vaikai naktį išmiegojo ramiai. Meduje yra daug vertingųjų medžiagų, antioksidantų. Be to, manoma, kad į saldumą reaguojantys receptoriai yra arti kosulio receptorių, todėl gali būti tam tikra sąveika tarp jų. Močiutės ne veltui sakydavo, kad jei naktį vaikas kosi, tai reikia jam saldžios arbatėlės duoti. Taigi, rekomenduojama maždaug dešimt gramų medaus likus pusei valandos prieš miegą, duoti vaikams vyresniems nei metų amžiaus.

Lojantis kosulys yra specifinis, sukeliamas virusų ir gali būti laringito požymis, sunkios ligos pradžia. Tokiu atveju vandens garų inhaliacijos per srovinį vaistų purkštuvą ar namų sąlygomis, gali palengvinti būklę ir padėti išvengti gydymo ligoninėje. Toks kosulys būdingas rudens sezonui ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams.

- Kaip įvairios inhaliacijos gali padėti palengvinti kosulį ir jo sukeltą nemalonią savijautą?

- Tai labai efektyvus kvėpavimo ligų, kosulio gydymo būdas, atėjęs iš mūsų senolių patirties. Seniau močiutės užvirdavo bulvių katilą, kartais tiesiog vandens ir per tam tikrą atstumą vaikui liepdavo kvėpuoti garais. Tačiau reikia nepamiršti, kad per mažas atstumas ir karšti garai gali nudeginti kvėpavimo takus, pažeisti epitelį, gleivinę ir tada prie virusinės infekcijos dar prisideda ir bakterinė, kuri labiau komplikuoja situaciją. Dabar šios problemos išvengti padeda specialūs inhaliatoriai, sroviniai arba ultragarsiniai vaistų purkštuvai, kurie kompresoriaus suspaustą orą smulkiomis skysčio dalelėmis pučia į aplinką, vaikas inhaliuoja garais ir jam nėra pavojaus nudeginti kvėpavimo takų.

- Kaip elgtis tėvams, kurių vaiką vargina užsitęsęs arba lėtinis kosulys?

- Pirmiausia, nusiraminkite – dauguma ilgai kosinčių vaikų neserga jokia lėtine liga. Po to kreipkitės į vaikų pulmonologą ir pabandykite išsamiai papasakoti apie vaiko kosulį. Atsiminkite, kad didžiausią diagnostinę vertę tiriant kosintį vaiką turi ne modernūs instrumentiniai tyrimai, o kruopščiai surinkta ligos anamnezė. Taigi, galima sakyti, kad raktas į teisingą ligos diagnozę ir gydymą yra jūsų rankose.

Laura Valeikaitė lsveikata.lt