Ministras lieka dirbti

Seimui antradienį nepavyko atstatydinti sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio. Spausdiname ministro atsakymus į Seimo narių klausimus (sutrumpinta).

Andrius Kubilius (TS-LKDF): - Nepalieka įspūdis, kad jūs gal ir neblogas Seimo narys, mokate kalbėti, bet valdant tokią sudėtingą sritį eklektikos jūsų kalbose yra šiek tiek per daug. Sakykite, gal jūs dabar galėtumėte pasinaudodamas proga labai aiškiai pasakyti per likusį pusmetį iki šių metų pabaigos tris pagrindinius darbus, kuriuos planuojate nuveikti?

Vytenis Povilas Andriukaitis (LSDPF): - Dėkoju už aukštą įvertinimą ir jus vertinu, kaip patyrusį opozicijos lyderį, mokantį kalbėti. Nežinau, kaip vertinti jūsų, kaip premjero, veiklą, todėl nekomentuosiu. Tarp kitko, aš norėčiau baigiamojoje kalboje kaip tik ir išdėstyti kai kuriuos akcentus, ką dar darysiu. Ir jeigu norite, žvilgtelkit į atliktus darbus per pusę metų ir tada bus žymiai lengviau atrinkti, kurie darbai, jūsų nuomone, darė vienokią ar kitokią įtaką sprendimams.

Antanas Matulas ((TS-LKDF): - Didžioji dauguma interpeliacijos yra dėl finansavimo. Išties finansinė situacija yra pakankamai sudėtinga. Pavyzdžiui, buvusi greitosios pagalbos ligoninė Vilniuje metus baigė su 800 tūkst. litų skola, šiais metais pasirašė sutartį 12 proc. mažesne suma ir dabar jau turi 2,5 mln. litų skolos. Galbūt mums reikia kaip nors įtikinti Vyriausybę ir finansų ministrą ir paimti tas rezervo lėšas ir viršplanines lėšas, kurių šiandien yra beveik 400 mln. litų ir visos finansinės problemos ir dalies interpeliacijos priežasčių iš esmės neliktų?

V.P.Andriukaitis: - Noriu atsakyti tiksliai. 0,89 balo iki liepos pirmos dienos yra tvirtai skiriama. Tokia yra nustatyta PSDF balo vertė. Ir užtikrinu, kad nuo liepos 1 iki gruodžio 31 toks pat ir pasiliks. Vilniaus universiteto Santariškių ligoninė ir Greitosios pagalbos ligoninė abi baigė su neigiamais rodikliais pereitus metus ir, aišku, jų padėtis yra labai sudėtinga. Ir mes jau ne vieną kartą buvom aptarinėję konkrečias priemones, kaip padėti joms išspręsti finansinius sunkumus.

Gintaras Steponavičius (LSF): - Ar jūs sutinkate su oficialia statistika, kad daugiau kaip 900 tūkstančių žmonių, prisirašiusių prie nevalstybinių pirminės sveikatos įstaigų, lyginant su valstybinėmis, amžiaus vidurkis yra valstybinėse gydymo įstaigose 38,2, o privačiose 38,19 (metų), tai yra faktiškai tas pats amžius? Ir ar taip pat sutinkate, kad nepaisant didelio privačių įstaigų skaičiaus, išmokėta iš ligonių kasų nevalstybinėms įstaigoms yra 7,6 proc., lyginant su daugiau kaip 90 proc. valstybinėms?

V.P.Andriukaitis: - Iš tiesų, uždarųjų akcinių bendrovių ir privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų skaičius yra skirtingas. Pirminės sveikatos priežiūros centrų yra daugiau, jų sutartys su ligonių kasomis vykdomos ir bus toliau vykdomos, nes tai labai reikalinga Lietuvai. Šis segmentas bendrai apima apie 268 mln. litų. Uždarųjų akcinių bendrovių, kurios teikia brangias ir labai brangias paslaugas ir kurios pretenduoja į labai didelius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išteklius taip pat yra ne tiek daug, yra 18, galbūt bus dar daugiau, pasižiūrėsime, kiek jų registruosim. Ir aišku, jeigu lyginti bendrą balansą, jūsų skaičiai teisingi, bet jeigu paimsi jų gaunamų lėšų dydį pagal jų skaičių ir santykines proporcijas valstybinių įstaigų, pamatysite, kad balansas yra privačių įstaigų naudai. Čia yra paprasta matematika.

O dėl amžiaus vidurkio, taip pat tas pats. Jeigu imsite segmentais, kur daugiau pensijinio amžiaus žmonių prisirašę, matysite labai aiškias tendencijas.

Povilas Gylys (DKF): - Ponas Kubilius kažkaip neišgavo, kokie jūsų ateities pagrindiniai veiksmai šiais metais, kitais metais, kaip jūs matote savo veiklos gaires?

V.P.Andriukaitis: - Seimas neteisingai pasielgė sausio mėnesį nepriimdamas mano pasiūlytų skubių įstatymo pataisų, kurios galėjo iš tiesų pasitarnauti sveikatos sistemos finansiniam stabilumui. Deja, Seimas apsisprendė grąžinti tobulinti tas įstatymo pataisas. Tai susiję ir su mano uždaviniu dabar. Po to, kai padarėme apžvalgą, kai išdėstėme visas problemas, ir taip pat jau strateginiame komitete yra pritarta pozicijoms, mes teiksime tas skubias pataisas Seimui dabar, jau kitą savaitę arba dar kitą savaitę, kad būtų skubos tvarka svarstoma ir kad rudenį būtų galima jas priimti. Tai yra dėl tol, kad būtų galima nustatyti sutartyse sąlygas, tvarką, įpareigojimus ir apribojimus, kad jie būtų taikomi ir valstybiniam (joms taikomi), ir privačiam sektoriui. Antra, taip pat suteiksime teisę savivaldybėms vėl planuoti įstaigų tinklo išsidėstymą, kad žmonėms būtų patogu, kad gyvenamuosiuose kvartaluose atsirastų arčiau žmonių pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kad vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų važiuoti per visą miestą dėl pirminės sveikatos priežiūros pagalbos. Savivaldybėms tokia teisė turi būti sugrąžinta. Taip pat teiksime pataisas susijusias su įstaigų vadovų darbo kokybės vertinimu, eilių trukme, brangios aparatūros apkrovimu, kad kolektyvinėmis sutartimis  būtų galima reguliuoti darbo santykius, kad žmonės galėtų per kolektyvines sutartis daryti įtakos savo atlyginimams ir kad už vienodą darbą būtų mokamas vienodas atlyginimą visoje Lietuvoje.  

Vytautas Gapšys (DPF). - Ką jūs per šią kadencijos dalį padarėte ligoninėse, pacientams, kad nereikėtų papildomai pirkti įvairiausių medicininių priemonių, kurios turėtų būti kompensuojamos iš Valstybinės ligonių kasos, tačiau medikai kartai piktnaudžiaudami vis dėlto prašo pacientų įsigyti tas priemones patiems?

V.P.Andriukaitis. - Iš karto šią problemą pradėjome spręsti išleisdami mano įsakymą, kuriuo nurodėme ligoninėms pateikti mums jų naudojamų medikamentų ir priemonių, kurios turi būti skiriamos nemokamai, sąrašus, kad būtų galima kontroliuoti ir patikrinti, kokia iš tikrųjų yra padėtis. Taip pat atlikome respublikinių ligoninių auditą ir klausėme, kaip jų finansinėje struktūroje yra nustatyta, kad pinigai, skirti medikamentams, būtų skiriami tiktai medikamentams. Taip pat nustatėme priemones ir pasitikėjimo telefoną, kad žmonės galėtų skambinti, jeigu jiems reikia staiga papildomai  mokėti, pirkti vaistus ar panašiai, kad mes valdytume šitą informaciją. Tarp kitko stengėmės, kad atpigtų vaistai, jau yra 253 vaistų sąrašo vienetai ir tai irgi įtakoja šiek tiek mažesnius gydymo kaštus.

Petras Gražulis (TTF): - Ar yra padarytas toks skaičiavimas, jeigu būtų pakeista sistema ir trečiojo lygio ligoninėms būtų neleidžiama atlikti pirminio lygio paslaugų, kurios yra trečiajame lygyje gal keturis kartus brangesnės, kiek tokiu atveju būtų sutaupyta lėšų? Gal jūs analizavot ir taip pat padarėt skaičiavimus, jeigu galėtų klientas susirgus eiti tiesiai pas specialistą, o ne pas savo gydytoją, kiek tokiu atveju sutaupytume lėšų, jeigu panaikintume tarpininkus?

V.P.Andriukaitis: - Jūs turbūt kalbate apie siuntimų tvarkos pakeitimą. Išties dabartinė egzistuojanti siuntimų tvarka apsunkina tiek šeimos gydytoją, tiek ligonį, pailgina eiles ir sukelia labai daug biurokratinių kliūčių  ir taip pat ligoniai išreikia didžiulį nepasitenkinimą. Išties jeigu mes galėtume tolygiau išdėstyti specialistų tinklą, nes LOR specialistai, akių ligų specialistai, neuropatologai, kiti specialistai, jeigu žmonės nori kreiptis tiesiogiai, jie turi būti arti žmonių. Tokius tvarkos pakeitimus jau numatome. Tačiau, suprantama, reikės tobulinti šeimos gydytojo normą, keisti aktus ir turėsime pataisyti situaciją.

Skaičiuojant, kokie gali būti pinigų srautai, kada trečio lygio ligoninės, kitaip sakant konsultacinės poliklinikos aptarnauja pirminio, antrinio lygio ligonius, galiu atsakyti, kad Kauno klinikų konsultacinė poliklinika per metus aptarnauja milijoną du šimtus tūkstančių pacientų ir, aišku, kad jų didelė dalis nėra tretinio lygio. Vadinasi, galima paskaičiuoti iš to milijono dviejų šimtų tūkstančių, kiek tai sudaro jų finansinius srautus. Universitetinės ligoninės mokslo ir mokymo tikslais turi turėti tam tikrą dalį pirminio ir antrinio lygio ligonių, kad studentai galėtų susipažinti su ligomis ir kaip tos ligos gydomos. Tačiau tokie didžiuliai srautai rodo, kad tie ligoniai nukreipiami nuo antrinio lygio įstaigų, kurios išsidėstę aplinkui Kauną ir išties tos įstaigos tuomet netenka finansinių srautų. Štai kodėl siūlome įvesti vadybos principus į visą sistemą, kad pradėti valdyti ligonių srautus.

Arimantas Dumčius (TS-LKDF). Ar neatrodo,  ministre, kad kišimasis į privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, būtent neleisti dirbti dviejose vietose, juk pagal grafiką viskas yra normaliai apskaičiuojama, neleisti turėti didesnį atlyginimą arba sulyginti su valstybiniu. Privačios įstaigos veikla tai apsprendžia, o ne tai kad reikia suvienodinti ten ir ten.

V.P.Andriukaitis. Iš tiesų toks valstybinis reguliavimas yra. Labai gerą pavyzdį pateikė Suomija, ji net atlyginimą reguliuoja. Taip pat labai daug reguliavimo mechanizmų Vokietijoje. Tai mano klausimas - kodėl mes negalim pasekti Suomijos pavyzdžiui? Išties jūs teisus, žmonės gali dirbti ten ir ten, tačiau jie turi deklaruoti viešus ir privačius interesus, kad nebūtų interesų konflikto, kad ligonis atėjęs matytų, taip, jis dirba poliklinikoje ir žinotų, kad po pietų dirba privačioje įstaigoje. Taip pat turėtų būti sutikslinami darbo grafikai, kad visiškai aiškiai būtų nustatyta, taip pat turi būti tikslinami aparatūros apkrovimai, visi klinikiniai tyrimai ir visi duomenys, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Juk iš esmės turim sutarti, mes negalime sutikti su šešėliniais santykiais, kurie šiandien labai smarkiai demoralizuoja sveikatos apsaugos sistemą ir aš manau, kad čia mes esame sąjungininkai. Ieškosime sprendimų.

Remigijus Šimašius (LSF): -  Tur­būt mes vi­si su­tin­ka­me, kad ne­pai­sant mū­sų po­li­ti­nių dis­ku­si­jų, kaip tu­ri bū­ti tvar­ko­ma svei­ka­tos sis­te­ma, no­rint, kad bū­tų ge­ra ko­ky­bė, rei­kia, kad svei­ka­tos sis­te­mo­je dirb­tų ge­ri gy­dy­to­jai. Iš tikrųjų jau­nų spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je bu­vi­mas, bū­tent Lie­tu­vo­je, o ne ki­tur, yra vie­nas iš es­mi­nių fak­to­rių. Bet štai da­bar, prieš ke­lis mė­ne­sius, bu­vo pa­da­ry­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to stu­den­tų ap­klau­sa, taip pat ir re­zi­den­tų, kaip jie ver­ti­na jū­sų siū­lo­mas re­for­mas. Be­veik vi­si jas ver­ti­na nei­gia­mai ir 72  proc., t. y. dau­giau ne­gu sep­ty­ni iš de­šim­ties sa­ko, kad bū­tent dėl jū­sų siū­lo­mų re­for­mų pa­di­dė­tų jų no­ras emig­ruo­ti. Ką su tais nesu­si­pra­tu­siais da­ry­si­me? Ar čia pri­ra­kin­si­me kaip nors Lie­tu­vo­je, ar ban­dy­si­me per­auk­lė­ti, ar tie­siog su­si­tai­ky­si­me su tuo, kad jie gy­dys pa­cien­tus, bū­da­mi ge­ri gy­dy­to­jai, kur nors ki­tur?

V.P.Andriukaitis: - Man te­ko su­si­tik­ti su re­zi­den­tais ke­tu­ris kar­tus ir ap­tar­ti vi­sas pro­ble­mas. Ir iš tie­sų daug nau­din­giau yra dia­lo­gas. Tie pa­tys re­zi­den­tai, ži­no­te, ko­kius ke­lia klau­si­mus? Pa­mė­gin­ki­me kar­tu iš­girs­ti. Jie sa­ko, taip, iš tie­sų mes no­rė­tu­me su­ži­no­ti, ko­kios bus so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos? Kokios bus ga­li­my­bės tu­rė­ti bu­tą? Ko­kios ga­li­my­bės vai­kų dar­že­lio? Ko­kios kul­tū­ri­nės ga­li­my­bės? Koks at­ly­gi­ni­mo dy­dis? Ko­kios są­ly­gos? Vi­sa tai labai tei­sin­gai klau­si­mai, ir mes kaip tik da­bar tę­sia­me nag­ri­nė­ji­mą tuo as­pek­tu – kas gi ga­li bū­ti vals­ty­bės už­sa­ky­mas? Jūs, ko­le­ga, tur­būt su­tik­si­te, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė, kad vals­ty­bi­nis už­sa­ky­mas yra bū­ti­nas ir švie­ti­mo ir moks­lo sri­ty­je, ir svei­ka­tos ap­sau­go­je ir ap­skri­tai vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Jei­gu ski­ria­mi biu­dže­to iš­tek­liai ir už juos stu­di­juo­ja žmo­nės, jie tu­ri iš tik­rų­jų ži­no­ti, kad pa­gal tuos skir­tus biu­dže­to iš­tek­lius vals­ty­bė ti­ki­si, kad rei­ka­lin­go­se dar­bo vie­to­se, kur spe­cia­lis­tų trūks­ta, jų bū­tų. Va­di­na­si, la­bai pa­pras­ta lo­gi­ka. Tu­ri­me su­for­muo­ti iš­ti­są vals­ty­bi­nio už­sa­ky­mo pro­gra­mą, kad sto­jan­ty­sis, ku­ris pa­si­rin­ko vals­ty­bės mo­ka­mą vie­tą, jau ži­no­tų ir są­ly­gas, ir tvar­ką, ir ga­li­my­bes, ir pa­si­rin­ki­mą, ko­kiuo­se ra­jo­nuo­se, ko­kios jo po­zi­ci­jos. Nes jau­ni žmo­nės pa­sa­kė la­bai aiš­kiai: jie ne­va­žiuo­tų iš Lie­tu­vos, jei­gu tu­rė­tų dar­bo vie­tų Lie­tu­vo­je ga­ran­ti­ją. Ar ši­to ne­klau­sė­te jau­nų žmo­nių? Aš klau­siau.

Vytautas Antanas Matulevičius (DKF): - Ar aš tei­sus ma­ny­da­mas, kad šian­dien spren­džia­mas ne tiek jū­sų per­so­na­li­jos klau­si­mas – bū­si­te jūs mi­nist­ru, ar ne, o vis dėl­to ko­kia me­di­ci­na do­mi­nuos Lie­tu­vo­je ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je: vals­ty­bi­nė, ar pri­va­ti? Ir ar jūs ne­su­tik­tu­mė­te su tuo, kad vis dėl­to, ne­pai­sant tų pro­ble­mų, ku­rias jūs iš­kė­lė­te ir ku­rios tik­rai ži­no­mos Lie­tu­vos žmo­nėms, rei­kė­tų gal­būt ieš­ko­ti auk­so vi­du­rio?

V.P.Andriukaitis: - Ga­liu pa­si­rem­ti tam tik­ro­mis jau eg­zis­tuo­jan­čio­mis po­zi­ci­jo­mis. Kaip ži­no­te, 1992 m. Kon­sti­tu­ci­ja įtvir­ti­no so­cia­liai re­gu­liuo­ja­mos rin­kos eko­no­mi­kos kon­cep­ci­ją Lie­tu­vo­je. Ne­at­si­tik­ti­nai da­bar pa­brėž­ta, kad svei­ka­tos ap­sau­ga yra so­cia­li­nė, kad žmo­nės tu­ri so­cia­li­nę tei­sę į svei­ka­tos prie­žiū­rą. So­cia­li­nę! Jie tu­ri sa­vo as­me­ni­nę tei­sę į svei­ka­tos prie­žiū­ros aukš­tą ko­ky­bę, taip pat ir so­cia­li­nę tei­sę į svei­ka­tos prie­žiū­rą. Iš­da­lin­to­je me­džia­goje yra la­bai aiš­kiai ci­tuo­ja­ma ši­ta po­zi­ci­ja. Va­di­na­si, tu­ri bū­ti so­cia­liai orien­tuo­ta sis­te­ma, ku­rio­je, pir­ma, tu­rė­tų nuo­lat veik­ti rei­kia­mas, tin­ka­mas vals­ty­bi­nių gy­dy­mo įstai­gų tin­klas. Tai kon­sti­tu­ci­nė kon­stan­ta. Teis­mas pa­sa­kė: pri­va­tus sek­to­rius pri­va­lo ben­dra­dar­biau­ti su vals­ty­bi­niu. Štai ko aš sie­kiu, kad pri­va­tus sek­to­rius įsitinklintų ir bū­tų vie­no­das re­gu­lia­vi­mas. Taip pat Teis­mas pa­sa­kė la­bai stip­riai, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je, ne­pri­klau­so­mai nuo nuo­sa­vy­bės for­mos, įstai­gų pa­skirs­ty­mas bū­tų tiek ir taip pa­skirs­ty­tas, kad žmo­nėms bū­tų ga­li­ma lai­ku, ne­to­li, pa­to­giai ir pri­ei­na­mai gau­ti pa­gal­bą. Va­di­na­si, tu­ri­me gal­vo­ti apie vals­ty­bi­nio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mus pri­va­čioms įstai­goms ir net­gi apie esa­mą ben­drą įstai­gų ir vais­ti­nių tin­klą. Tai ne ma­no pa­sa­ky­ta. Va­di­na­si, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kas lai­mės ki­tus rin­ki­mus, nuo ši­tų po­zi­ci­jų jau nie­kas ne­ga­lės at­si­trauk­ti.