Kaip keisis mūsų orai: esame pakeliui į blogiausią scenarijų

Mokslininkai, parengę trečiąją tarpvyriausybinę klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitą, visuomenei praneša dvi svarbiausias žinias. Pirma, mes vis dar galime stabilizuoti klimato kaitos padarinius pakankamai saugiose ribose. Šiandien mūsų galimybės yra didesnės ir kainuotų pigiau, nei kainuos po 10 ar 20 metų. Antra, šalių vyriausybės deda nepakankamai pastangų, kad būtų mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai.

Klimato kaitos ekspertai siūlo dvi kryptis, kuriomis reikia judėti – skubiai mažinti ŠESD išmetimus, t. y. investuoti į švaresnę energetiką ir vystyti energetinio efektyvumo projektus.

„Su dabartinėmis įgyvendinamomis priemonėmis, esame pakeliui į blogiausią scenarijų – t.y. 4 laipsnių temperatūros kilimą“, - pirmadienį surengtame susitikime su žurnalistais sakė Baltijos aplinkos forumo (BEF) klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.

Ekspertai skaičiuoja, kad klimato kaitos švelninimo priemonės neabejotinai atsilieptų vartojimo augimui, tačiau nedaug - vos 0,06 proc.

„Jeigu prognozuojamas vidutinis vartojimo augimas siekia maždaug 3 proc., tai pradėjus taikyti klimato kaitos švelninimo priemones jis siektų 2,94 proc.”, - patikslino G.Jonušauskaitė.

Šiltėjančio klimato padariniai Lietuvai – naujos ligos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys vardijo, kokius klimato kaitos padarinius, jeigu nesiimsime atitinkamų veiksmų, gali patirti mūsų šalies fauna ir flora.

„Anksčiau Lietuvoje nebuvo aptinkama paukščių maliarija, bet dėl šiltesnių žiemų ta liga plinta. Kaip sakė vienas iš tyrimo atstovų, habil. dr. Vincas Būda, kikiliai dažnai neišgyvena žiemų, tačiau kai jos bus šiltesnės – išgyvens, vadinasi išgyvens ir virusas. Tada jau gali uodai ir kiti parazitai tas ligas tarp paukščių perduoti ir kitiems paukščiams. Ši liga nėra pavojinga žmonėms, bet ji gali padaryti daug žalos paukščių populiacijoms“, - sakė J.Kilpys.

Anot jo, Lietuvoje jau pastebima ir keistų invazinių rūšių apraiškų, kurias irgi lemia šiltėjantis klimatas. Kaip pavyzdį jis mini iš Australijos kilusius grybus, kurie pirmą kartą Lietuvoje užfiksuoti 2011 metais.

„Jie pavojaus mums nesukelia, bet rodo smulkius žingsnelius, kas vyksta mūsų natūralioje aplinkoje globalių pokyčių kontekste“, - sakė klimatologas.

Dar vienas pavyzdys – pokyčiai paukščių migravime. Baltasis garnys, kuris anksčiau buvo aptinkamas tik Kaspijos regione, vėliau pastebėtas prie Juodosios jūros, prie Pietų Baltarusijos, o nuo 2000 m. jau ir Lietuvoje.

„Mokslininkai IPCC ataskaitoje pabrėžia, kad paukščių žiemojimo vietos pasislinks apie 500 km iš šiaurės į rytus“, - sakė J.Kilpys.

Turistai iš pietų plūs į šiaurės kraštus

Tarp pokyčių, kuriuos lems klimato kaita, J.Kilpys įvardija ir besikeisiančius turistinius maršrutus. Mokslininkų spėjimu, ateityje turėtų mažėti turistų pietuose ir daugėti šiaurėje.

„Pietuose temperatūrų pokyčiai bus didesni, taps labai karšta, jau dabar pietų Europoje pradeda trūkti vandens – kai yra karšta ir išsimaudai sūriame vandenyne, nebegali nueiti į dušą, nes nėra vandens. Europoje aktyviai keliaujant pagyvenusiems žmonėms, aukšta temperatūra nėra gera ir sveikatai, todėl jie greičiausiai rinksis šiaurėje esančius kurortus. Mažės pietinių kurortų populiarumas“, - sakė LHMT specialistas.

Tiesa, kaip pastebi J.Kilpys, dėl šiltėjančio klimato gali nukentėti ir slidinėjimo kurortai, nes juose ims trūkti sniego.

„Reikės padaryti labai daug dirbtinio sniego, kad būtų užtikrintas trasų veikimas. Keičiantis klimatui tai ypač gresia Alpių regionams, ypač tiems, kurie yra žemesniuose aukščiuose. Arba reiks nuolat daryti dirbtinį sniegą arba nutraukti savo žiemos kurorto gyvavimą“, - mokslininkų ateities prognozes apžvelgė J.Kilpys.

Mažės šildymo kaštai, tačiau didės kondicionavimo

Tarp galimų pokyčių, kurios sąlygos klimato kaita, minima ir daugiau naujų tendencijų.

„Keisis ne tik turizmo vietovės, bet ir tradiciniai verslai bei gali suirti tradicinės bendruomenės. Europos šiaurėje vis dar yra gyvos samių bendruomenės, kurios mirguoja paskui šiaurės elnius. Taigi gali pasikeisti ir šiaurės elnių auginimo vietos“, - teigė J.Kilpys. Anot jo, daroma prielaida, kad dėl šylančių orų keisis ir vynuogių auginimo tradicijos.

„Europoje gaminama apie 60 proc. vyno pasauliniu mastu. Jeigu Prancūzijoje nebegali auginti vynuogių, kurias esi įpratęs... Keičiantis temperatūrai ir kritulių pasiskirstymui, keičiasi cukraus ir tanitų kiekis vynuogėse, taigi nebegali pagaminti tos pačios kokybės vyno. Kai vynuogių auginimas yra visas tavo gyvenimas, tavo ir tavo šeimos, giminės verslas, turi arba keisti vynuoges, arba gaminti prastesnės kokybės vyną – tai yra didžiuliai socialiniai pokyčiai“, - sakė J.Kilpys.

Lietuviams, ko gero, itin džiugi naujiena galėtų būti ta, kad mažės kaštai už šildymą, nes žiemomis temperatūra bus švelnesnė. Tačiau, kaip pastebi J.Kilpys, mokslininkai kelia prielaidas, kad dėl dažnėsiančių karščio bangų ir bendro oro temperatūros kilimo didės kondicionavimo įrangos ir paslaugų poreikis.

„Prognozuojama, kad Europoje ir Lietuvoje mažės sunaudojamos energijos kiekis šildymui, tačiau didės kondicionavimui. Paskaičiuoja, kad šildymui energijos kiekis sumažės apie 20 proc., o vėsinimo poreikis Europoje išaugs iki 118 proc.”, - sakė LHMT specialistas.

Bus vis sunkiau užtikrinti maisto saugumą

Visi minimi pokyčiai neabejotinai turės poreikį pasaulio šalių bendrajam vidaus produktui (BVP). IPCC ataskaitoje minima, kad pasauliniai temperatūrai pakilus dviem laipsniais, t. y. optimistinio scenarijaus atveju, bus išleidžiama apie 2 proc. nuo pasaulio BVP klimato kaitos padarinių atstatymui.

„Tai reiškia, kad šitie pinigai bus išleisti klimato kaitos poveikiams šalinti. Jeigu skaičiuotume 2012 m. lygiu – 2 proc. sudaro 1430 mlrd. JAV dolerių. Tai yra milžiniškos sumos. Ir tai yra pagal optimistinį scenarijų, pagal pesimistinius – tos sumos dvigubai ar net trigubai didesnės“, - atkreipė dėmesį klimatologas.

Apbendrindamas mokslininkų prognozes dėl klimato kaitos padarinių žmonių gyvenimui J.Kilpys dar kartą pabrėžė, kad ji palies visus, nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvenama. Tiesa, vieni tuos padarinius jaus stipriau už kitus.

„Poveikis skiriasi, tačiau nėra nė vienos pasaulio vietos, kur jau šiuo metu nebūtų juntamas poveikis. Dėl klimato kaitos poveikio ateityje bus vis sunkiau užtikrinti maisto saugumą. Tiek dėl žuvų, tiek ir jūros gėrybių, tiek ir dėl žemės ūkio, grūdinių kultūrų pokyčių. Labiausiai nukentės besivystančios šalys, nes gyventojai gali tik migruoti arba pradėti kokį nors konfliktą. Dėl maisto saugumo užtikrinimo problemų gali didėti įtampos, jos gali intensyvėti ir dėl klimato migrantų. Jeigu žmonės iš savo gyvenamųjų teritorijų kelsis į naujas, tai gali sukelti socialines įtampas – iškils naujų konfliktų grėsmė“, - aiškino J.Kilpys. Jo teigimu, visas išvardytas grėsmes galima sumažinti mažinant CO2 kiekį bei įgyvendinant įvairias prisitaikymo priemones.

Daugiausiai tokių grėsmių pajustų pietų Europa – tai sietina su karščio bangomis, didesne gaisrų tikimybe ir potvyniais. Didelius pokyčius išgyvens ir Vakarų Europa – Prancūzija, Vokietija. Lietuva, Lenkija, Latvija poveikį jus mažiau dėl esančių gana didelių žaliųjų zonų.