Kokius skiepus daro kačiukams

Kačių sveikata priklauso nuo daugelio faktorių, kurie turi įtakos jų organizmams. Tinkamas rūpestis, teisingas maitinimas, kasdienė mankšta, visų veterinaro nurodymų laikymasis, visa tai padeda kačiukui jaustis linksmam, laimingam ir sveikam visą jo gyvenimą. Šis straipsnis yra apie tai, kokius skiepus daryti kačiukams, kad jiems atsirastų imunitetas pavojingoms infekcinėms ligoms.

Sveiko organizmo pagrindas yra puiki imuninė sistema. Imunitetas kovoja su ligų sukėlėjais (virusais, bakterijomis, grybais), jų atliekomis, taip pat genetiškai svetimomis medžiagomis. Infekuotas imunitetas skirstomas į:

• Gamtinis, tam tikrų rūšių imunitetas
• Įgytas, atsirandantis po persirgimo tam tikromis ligomis arba dirbtinai imunizavus katę.

Katės imunizacija arba skiepijimas yra ne kas kita kaip aktyvaus imuniteto suteikimas prieš infekcines ligas. Kitais žodžiais tariant, tai skiepai prieš pavojingas katei ligas, kurios leidžia išsaugoti gyvūno sveikatą. Profilaktinį skiepijimą atlikti yra būtina, nes kad ir koks būtų puikus organizmo natūralus atsparumas ligų sukėlėjams, jis vis tiek nebus pajėgus apsaugoti katės nuo infekcinių ligų.

Atsinešęs į namus mažą pūkuotą kamuoliuką, naujasis gyvūno šeimininkas dažniausiai turi ne visai teisingą įsitikinimą, kaip tinkamai prižiūrėti savo gyvūnėlį. Daugelio šeimininkų manymu, rūpinimasis katinėliu apima jo maitinimą, pasivaikščiojimus ir tualeto valymą. Tai, žinoma, svarbios priežiūros dalys, tačiau nederėtų pamiršti ir apie profilaktinius skiepus, kurie leidžia išvengti galimo kačiuko užsikrėtimo jo gyvybei pavojingomis bakterinėmis, virusinėmis bei grybelinėmis ligomis.

Be to, egzistuoja klaidinga nuomonė, kad naminės katės, kurios nevaikšto lauke, iš esmės negali užsikrėsti jokiomis ligomis. Tačiau šį teiginį galime laikyti klaidingu. Daugiausia ligų sukėlėjų slypi mus supančioje aplinkoje, ypatingai dirvožemyje. Dėl to su savo batais į namus infekciją gali atsinešti bet kuris žmogus.

Reikėtų pažymėti, kad skiepus galima daryti ne kiekvienai katei. Skiepijimas yra draudžiamas gyvūnams su šiais fiziologiniais požymiais:

• esant išsekimui, nusilpinui ir sergant;
• esant aukštai temperatūrai;
• dvi savaites iki kačiukų atsivedimo ir dviejų savaičių eigoje po jo;
• dantų keitimosi periodu.

Veterinarijos praktikoje kačiukus skiepyti pradeda esant dviejų mėnesių amžiaus, taip siekiant sukurti tvirtą imunitetą nuo toliau išvardintų virusinių, bakterinių ir infekcinių ligų:

• rinotracheito;
• kalicivirusų;
• panleukopenijos;
• chlamidijos;
• pasiutligės;
• priešgrybinėms ligoms (trichophytia, microsporia).

Prieš skiepijant kačiuką būtina atlikti profilaktinę degelmintizaciją. Prieškirmėlinį gydymą reikia atlikti esant visiškai sveikam katino organizmui, kitaip skiepijimas nuo kirmėlių gali sukelti nepageidaujamų padarinių ir baigtis net gyvūno mirtimi. Po preparato davimo būtina kontroliuoti kirmėlių, išeinančių su išmatomis gydymą. Jeigu su išmatomis buvo pastebėta kirmėlių, gydymą būtina pakartoti po 14 dienų. Kartokite gydymą su keturiolikos dienų intervalu tol, kol neliks parazitų katino išmatose.

Skiepo dieną veterinaras turi apžiūrėti katiną ir pamatuoti temperatūrą (normali kačiuko temperatūra turi būti 38-39 C). Tuo atveju, jeigu kačiukas kliniškai sveikas, turi normalią temperatūrą, neturi kirminų, nusprendžiama skiepyti.

Skiepijimo schema

Vakcinacija prieš rinotracheitą, kalicivirusus, panleukopeniją ir chlamidijas. Naudojamos kompleksinės vakcinos (polivalentinės), kurios iš karto sukuria imunitetą nuo kelių ligų. Po pirmos injekcijos per 21-28 dienas būtinas antrasis įvedimas, kuris daromas dėl to, kad išsivystytų stipresnis imunitetas šioms ligoms. Kitas revakcinacijas daro kartą per vienerius metus.

Skiepai nuo pasutligės. Praėjus mėnesiui po pakartotinio pirmojo skiepo įvedimo, daromas skiepas nuo pasiutligės. Pasutligė yra labai užkrečiama liga, kuri mirtinai pavojinga visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms. Revakcinaciją atlieka kartą per metus per visą katės gyvenimą, pageidautina jį daryti visuomet tuo pačiu metu.

Vakcinacija prieš Trichophyton, Microsporum. Paskutinis skiepas šioje schemoje – tai skiepas prieš grybelį. Vakciną daro praėjus mėnesiui po skiepo prieš pasiutligę. Paskutinė revakcinacija kartą per metus.

Tam, kad kontroliuotumėte daromus skiepus ir nepamirštumėte, kada kokį skiepą reikia daryti, būtina užvesti specialų pasą, kuriame nurodomas laikas (data, metai, mėnuo) vakcinacijos, serija ir numeris.