Kaip išmokyti vaiką nepertraukinėti?

Turiu šešerių metų sūnų, kuris nuolatos pertraukinėja mano ir vyro pokalbius. Rodos, kad sūnus ramiai žaidžia kambaryje, bet vos išgirdęs, kad kartu kalbame, atbėga ir įsiterpia į pokalbį. Taip jis daro, kai aš kalbu ir su kitais suaugusiais. Reikalauja dėmesio net kai šneku telefonu. Bandau sudrausminti vaiką, bet, rodos, kad jam tai nė motais. Nepadėjo ir nuoširdūs pokalbiai. Kaip atsikratyti šio vaiko įpročio?

Laura, 28 metai

Dažnai mažyliai neleidžia ramiai pasikalbėti ir pertraukinėja suaugusius, kai šie kalbasi telefonu, susitinka su draugais. Vaikai pertraukia suaugusių kalbas dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni nori būti dėmesio centre, kiti taip elgiasi iš impulsyvumo, ar tiesiog nesuvokimo, kad šitaip nemandagu. Taip pat mažamečiai pertraukinėja suaugusius, nes mano, kad pasaulis sukasi tik aplink juos. Apie septintus gyvenimo metus jie jau turėtų būti atpratinti nuo šio įpročio ir mokėti gražiai elgtis. Štai keletas praktiškų patarimų, kaip galima atsikratyti šio vaiko įpročio visiems laikams.

Ignoruokite vaiko pertraukinėjimą

Tik pradėjus vaikui įsiterpti į pokalbį ignoruokite jį. Iš pradžių vaikas gali stengtis garsiau kalbėti, ar kitais būdais bandyti atitraukti jūsų dėmesį, tačiau bėgant laikui vaikas supras, kad pertraukiant jus, jis negaus dėmesio, todėl išmoks palaukti, kol baigsite pokalbį.

Planuokite būti pertraukti

Jei žinote, kad tam tikrą laiko tarpą turėsite kalbėti telefonu, ar kitaip bendrauti su kitu žmogumi, iš karto tam pasiruoškite. Atsineškite laikmatį ir nustatykite tam tikrą laiką, kiek vaikas jūsų negali pertraukinėti (nebent tai būtų avarinė situacija). Suraskite jam veiklos: leiskite per tą laiką skaityti knygą, žiūrėti animacinį filmuką, piešti. Svarbiausia, kad vaikas savo dėmesį būtų sukoncentravęs į kokį veiksmą.

Paaiškinkite, kodėl negalima pertraukinėti

Nepamirškite kalbėti su vaikais. Paaiškinkite jiems, kodėl yra blogai, kai jie pertraukinėja. Jei neužtenka vieno pokalbio, kartokite jį dar ir dar, kol vaikas įsisąmonins, kad jums jo pertraukimas trukdo atlikti svarbius darbus, ar pabaigti pokalbį. Pabrėžkite, kad jei vaikas pertraukia jus, po pokalbis ar atliekamas darbas užtrunka dar daugiau laiko.

Neleiskite vaikui įsiterpti

Neleiskite vaikui pabaigti minties jam įsiterpus. Kai tik jis pradės kalbėti, pasakykite, kad dabar negalite su juo kalbėti ir kai tik pabaigsite pokalbį, tuomet skirsite dėmesį jam ir būtinai išklausysite.

Atsako specialistė:

Vaikų psichologė Alma Želvienė:

- Ar vaikas pertraukinės jus, ar ne, priklauso nuo santykių su tėvais. Vaikas turi jausti, kad tėvai yra suaugę žmonės ir kai jie kalbasi, pertraukinėti nevalia. Mažylis tokiu būdu dėmesio pradeda reikalauti būdamas 1,5 metų, jei šiuo metu jam neparodoma, kad jam reikia palaukti, problema vis opės. Jei šiuo metu neišmokėte savo vaiko nepertraukinėti, nereikėtų visiškai padėti taško. Juk žmogus mokosi visą gyvenimą. Pirmiausia reikia pastebėti savo vaiką, ar jis pertraukinėja tik jus, ar ir kitus žmones, būdamas kitoje aplinkoje: darželyje, kieme. Tuomet reiktų įsivesti taisykles, kurios nurodytų, kad kai suaugę kalbasi pertraukinėti negalima. Aišku, viską reikia daryti per smagumo prizmę ir draugiškai skatinant vaiką.

Jei vaikas neklauso ir toliau pertraukinėja, galite skirti jam nuobaudą. Didžiausia bausmė vaikui – nepasiektas tikslas. Jei vaikas bando jus pertraukti, pasakykite jam, kad dabar jūs kalbate ir tuomet nereaguokite į jį. Iš pradžių vaikui tai gali sukelti pyktį, jis gali pradėti spardytis, visaip kitaip bandyti patraukti jūsų dėmesį. Tokiu atveju reikėtų leisti vaikui pabūti vienam. Nuveskite jį į savo kambarį, palikite ramiai viską apmąstyti. Taip pat galima sudrausminti vaiką pasakius, kad jei vaikas pertrauks jus dar kartą, nebeseksite pasakos, nežaisite vakare su juo, ar jis negalės žiūrėti animacinio filmuko. Tuomet tai bus jo pasirinkimas, ką jis nori daryti.

Tikslaus tarpsnio, per kiek galima išgyvendinti tokį vaiko įprotį, nėra. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir tėvų pastangų, elgesio strategijos. Kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau jį galima atpratinti nuo blogo elgesio, tad nereiktų šios problemos palikti ateičiai.

Žydrūnė Domarkaitė