Lietuvos akušeriai ginekologai – koja kojon su pasauliniais standartais

Praėjusią savaitę Šiauliuose vyko dešimtasis Lietuvos akušerių ginekologų suvažiavimas, sukvietęs gausią šios specializacijos gydytojų bendruomenę aptarti nuveiktus darbus, pasidžiaugti pasiektais rezultatais bei numatyti ateities gaires. Suvažiavime buvo ne kartą akcentuota, kad mūsų šalies akušerių ginekologų kvalifikacija bei taikomos naujausios gydymo metodikos niekuo nenusileidžia pasauliniams standartams.

Po gražių sveikinimo kalbų ir linkėjimų, kuriuos suvažiavimo dalyviams išsakė Seimo narė, kolegė ir daugelio jų mokytoja Vida Marija Čigriejienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušrelė Armonavičienė, Šiaulių vicemerė Danguolė Martinkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Petras Simavičius ir kiti garbūs svečiai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAKD) prezidentė profesorė Daiva Vaitkienė pateikė veiklos ataskaitą, o naujai išrinktam draugijos prezidentui ir naujajai valdybai, kurios sudėtis turėjo paaiškėti rytojaus dieną, iš anksto palinkėjo dar didesnio aktyvumo ir energijos tęsiant jau pradėtus bei planuojant naujus darbus.

Dvi dienas trukusio jubiliejinio, 10-ojo, suvažiavimo metu garsiausi šalies akušeriai ginekologai vedė šešis seminarus, perskaitė keliolika pranešimų aktualia tematika, apie laikmečio pasiekimus ir problemas aktyviai diskutavo iš suvažiavimo tribūnos ir tarpusavyje.

Sveikata – ne tik gydytojų rankose

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Ginekologijos skyriaus vedėjas Vilius Rudaitis suvažiavime skaitė net du pranešimus – apie galimas chirurginio gydymo komplikacijas ir apie jau sergančių pacienčių ištyrimo prieš operaciją ypatumus. „Pranešimuose nagrinėjau labai specifinius klausimus, - sakė V.Rudaitis. - Mūsų šalyje chirurginio gydymo komplikacijos pakankamai retos, jų pasitaikymo procentas ne didesnis kaip ir turtingose, išsivysčiusiose šalyse, vis dėlto nėra pasaulyje klinikos, kuri garantuotų, kad neįvyks jokių komplikacijų.“

Antrajame pranešime V.Rudaitis analizavo pacienčių, kurioms jau diagnozuotos piktybinės ginekologinės ligos, situaciją – kokius tyrimus reikėtų atlikti, prieš siunčiant jas į gydymo centrus operuotis. „Kaip žinia, dažniau tai būna vyresnio amžiaus pacientės, turinčios ir gretutinių sveikatos sutrikimų, - pabrėžė jis. – Todėl sudėtingas chirurgines intervencijas turėtų atlikti didžiausią patirtį šioje srityje sukaupę, daugiausia tokių operacijų padarantys, aukščiausio lygio medicinines paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose dirbantys specialistai.“

„Lietuvos sveikata“ gydytojo V.Rudaičio pasiteiravo, su kokiomis sveikatos problemomis į jo vadovaujamą ginekologijos skyrių pacientės dažniausiai kreipiasi, kaip jos šiandien gydomos.

„Daugiausia moterims diagnozuojamos nepiktybinės patologijos – gimdos miomos, gerybiniai augliai, kiaušidžių gerybiniai navikai, nevaisingumas, - teigė akušeris ginekologas. – Vis dėlto nemažai pacienčių, kurioms tenka gydyti piktybines ligas. Bene dažniausios jų – gimdos kūno bei kiaušidžių piktybiniai navikai. Kur kas rečiau, bet vis dar pasitaiko gimdos kaklelio piktybinių navikų.“

Kad kuo daugiau moterų išvengtų gimdos kaklelio vėžio, valstybė jau kurį laiką finansuoja programas, susijusias su profilaktine gimdos kaklelio patikra. Tačiau gydytojas V.Rudaitis šių programų su gimdos kaklelio piktybinio naviko diagnozių mažesniu skaičiumi sieti nelinkęs. Anot jo, pastaruoju metu nustatoma daug daugiau ikivėžinių ligų, o, kaip žinia, laiku jas diagnozavus, užkertamas kelias piktybinio naviko susiformavimui. Kartu jis atkreipė dėmesį, jog, kaip bebūtų keista, net ir šiais laikais, kai, rodos, nuolat apie šias pavojingas moterų ligas kalbama, tiek daug valstybės lėšų skiriama socialinėms akcijoms bei profilaktikai, vis dar pasitaiko labai užleistų gimdos kaklelio piktybinių navikų atvejų, diagnozuojamos net ir vėlyvosios vėžio stadijos. Taip toli pažengę navikai Akušerijos ir ginekologijos centre negydomi – pacientės siunčiamos į Onkologijos centrus.

Pasak akušerio ginekologo, stebina ir tai, jog užleista piktybinė liga diagnozuojama nebūtinai vien socialiai apleistoms, neapsišvietusioms, prie informacijos neprieinančioms ar ja nesidominčioms pacientėms.

„Moterys būna ir išsilavinusios, ir apsiskaičiusios, puikiai žino ir ne kartą girdėję socialines reklamas, bet prisipažįsta nemaniusios, kad būtent jas tokie negalavimai užklups, kad būtent joms bus lemta tokia liga susirgti, - pasakoja V.Rudaitis. – Neretai iš pacienčių tenka išgirsti, kad jos, sukdamosi buityje, rūpindamosi namais, šeimos nariais, giminaičiais, draugais ar darbo problemomis, apie rūpinimąsi savo sveikata tiesiog pamiršo pagalvoti.“   

Nors profilaktinei patikrai, kaip minėta, skiriamos didžiulės lėšos, pasirodo, yra moterų, kurios metų metus neprisiruošia nueiti į moterų konsultaciją, pas savo gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai. „Atvyksta gal tik pusė moterų, kurios turėtų tokius tyrimus pasidaryti, - apgailestavo gydytojas. – Nors, tiesa, panaši situacija nusistovėjusi ir kai kuriose užsienio šalyse. Bet ten veikia tam tikra sistema. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse moterims siunčiami kvietimai atvykti pasitikrinti profilaktiškai. Jei į šį kvietimą moteris nereaguoja – kviečiama pakartotinai. O jei vis tiek moteris neatvyksta – aiškinamasi, kokios priežastys - gal ji negali atvykti, gal jai reikalinga pagalba? O juk  kam, jei ne pačioms moterims, turėtų labiausiai rūpėti jų sveikata.”

Kad mumyse per daug abejingumo savo sveikatai, anot gydytojo, rodo liūdni faktai - sunkios piktybinės ligos toli gražu ne pirminėse stadijose esą diagnozuojamos ir jaunoms merginoms, ir nėščioms, kūdikio besilaukiančioms moterims!

Gali kilti klausimas – jei mergina ar moteris gerai jaučiasi, ko trukdyti medikus bereikalingais vizitais? Ar išskirtinai moteris užklumpančios vėžinės ligos turi specifinių simptomų, ar sunku tokias ligas diagnozuoti?

„Gimdos kaklelio vėžį atpažinti labai lengva ir paprasta, - patikina patyręs specialistas. – Nieko nereikia daryti – tik atvykti pas daktarą pasitikrinti. Bent kartą per metus. O yra moterų, kurios pas ginekologą nesilankiusios dešimtmečius!“

Šio naviko simptomai, anot gydytojo, nėra pastebimi, ligonė kurį laiką iš tiesų gali nejausti jokių negalavimų. Tačiau kuo toliau, tuo situacija blogėja. „Kai jau pradedama kraujuoti, liga būna pakankamai pažengusi, vadinasi, ir gydymas – kur kas sudėtingesnis, ilgesnis,“ - atkreipia dėmesį jis.

Gimdos kūno ir kiaušidžių piktybiniai navikai – vyresnio amžiaus moterų liga. Ar, norint išvengti šių pavojingų ligų, yra kokia nors profilaktika?

Gimdos kūno vėžys, anot akušerio ginekologo, būna dviejų tipų. Vienu atveju jo susiformavimą gali paskatinti nutukimas (kuo daugiau riebalų ant kūno, tuo daugiau estrogenų, kurie skatina gimdos gleivinės išvešėjimą), todėl moterims nieku gyvu nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo, stengtis kuo daugiau judėti, sveikai maitintis. Antrojo tipo naviko susiformavimas su nutukimu, hipertenzija ar kitais sveikatos sutrikimais esą neturi nieko bendro.

Gydytojas patikina, kad ryšio tarp gimdos ar kiaušidžių piktybinių navikų ir „palaido“ moterų gyvenimo nėra, o štai gimdos kaklelio vėžio rizika lytinius partnerius keičiančioms, anksti lytiškai santykiauti pradėjusioms, rūkančioms moterims esą smarkiai išauga.

Santariškių klinikų Akušerijos ginekologijos centras, anot gydytojo V.Rudaičio, yra apsirūpinęs naujausia, šiuolaikiška medicinine įranka, čia teikiamos medicininės paslaugos kokybe ir saugumu niekuo nenusileidžia išsivysčiusių, už Lietuvą kur kas turtingesnių šalių specialistų teikiamai pagalbai, todėl pacientės gali drąsiai kreiptis į medikus ir tikėtis kokybiškų medicininių paslaugų, parinkto tinkamiausio, saugiausio gydymo.

Histeroskopija – ir nevaisingumui gydyti

Akušerių ginekologų suvažiavime mokslinį pranešimą „Gimdos gleivinės patologijos diagnostika pomenopauziniu laikotarpiu: ar tikslinga histeroskopija pacientėms, neturinčioms klinikinių simptomų?“ skaitęs Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjas, klinikos „Northway medicinos centras“ akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas taip pat nagrinėjo specifines - pomenopauzės laikotarpio moterų problemas.

„Lietuvos sveikata“ jo paprašė papasakoti apie šiandienėje ginekologijoje plačiai taikomą modernų diagnostikos ir gydymo metodą histeroskopiją (naudojant šį metodą, specialiu medicininiu prietaisu histeroskopu yra apžiūrimi ir įvertinami gimdos ertmės pokyčiai ir, jei reikia, atliekami chirurginiai veiksmai).

„Histeroskopija paprastai atliekama įtariant gimdoje esant polipų ar miomų, kurie deformuoja gimdos ertmę, - sakė patyręs ginekologas. – Šis metodas taikomas, jei įtariama gimdos gleivinės hiperplazija, arba išvešėjimas. Tokie gimdos gleivinės patologiniai pakitimai sukelia gausų, užsitęsusį (kartais – su krešuliais) ar nereguliarų kraujavimą iš gimdos. Histeroskopijos metu tiksliai diagnozuojami ir pašalinami gimdoje augantys dariniai (miomos, polipai), ir pacientę varginę kraujavimai paprastai baigiasi.“

Jei moteris skundžiasi gausiu ir užsitęsusiu kraujavimu mėnesinių metu ar nereguliariu kraujavimu iš gimdos, ir jo nepavyksta sustabdyti ar negalima gydyti medikamentinėmis priemonėmis, tuomet, gydytojo teigimu, gali būti atliekama histeroskopinė gimdos gleivinės abliacija (gimdos gleivinės pašalinimas).

„Ši endoskopinė procedūra dažnai būna kaip alternatyva gimdos pašalinimo operacijai, - pabrėžė specialistas. – O, esant neaiškios kilmės kraujavimui iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu, diagnostinė histeroskopija padeda nustatyti patologinio kraujavimo priežastį, kuria gali būti ir piktybinis gimdos kūno navikas.“  

Anot aukščiausios kvalifikacijos akušerio ginekologo, histeroskopija taip pat gali būti atliekama aiškinantis kitų „moteriškų“ sutrikimų priežastis, gydant nevaisingumą ar ieškant atsakymo, kodėl kai kurioms moterims niekaip nepavyksta vaisiaus išnešioti.

„Histeroskopija gali būti atliekama gydant nevaisingumą, jei jis susiformavęs dėl gimdos anomalijų – vidinių gimdos sąaugų, kurios gali susidaryti po anksčiau buvusių chirurginių intervencijų; pertvarų gimdos viduje; miomų ir polipų, deformuojančių gimdos ertmę, - pridūrė R.Žiobakas. - Na, o jei moteris patiria ankstyvus pasikartojančius persileidimus, histeroskopija padeda nustatyti šio sveikatos sutrikimo priežastį ir ją pašalinti. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos, ir problemos – kaip nebūta.“

Tiesa, modernus gydymo metodas taikomas ne visais atvejais, kai jo reikėtų. Nėščiosioms bei moterims, sergančioms lytinių organų uždegimais, gimdos kaklelio vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis, histeroskopija, anot gydytojo R.Žiobako, neatliekama.

Gimdyti - lengviau, jei moteris tam pasiruošusi

Vilniaus gimdymo namų direktoriaus pavaduotojo, akušerio ginekologo Broniaus Žaliūno teigimu, kaip buvo akcentuota ir suvažiavime Šiauliuose, Lietuvoje gimdyvėms ir naujagimiams yra užtikrinta visapusiška priežiūra, niekuo nenusileidžianti pasauliniams standartams, o kai kuriais atvejais Lietuva esą netgi turi pranašumų! „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje gimdymus priimančių specialistų komandos keičiasi, važinėja iš miesto į miestą, o pas mus tokios komandos yra pastovios, - pabrėžė gydytojas. – Vadinasi, organizaciniu požiūriu mes už vakariečius esame pranašesni.“

Gydytojo teigimu, kad Lietuvoje akušerinės paslaugos yra aukšto lygio, liudija moterų, išvykusių gyventi ir dirbti į užsienio šalis, bet sugrįžtančių gimdyti į Lietuvą, srautai. „Vadinasi, Lietuvos specialistais pasitikima, neabejojama jų kvalifikacija,“ - pabrėžė B.Žaliūnas, pridurdamas, jog jei Lietuvos mastu gimdymų skaičius mažėja, tai Vilniaus gimdymo namuose pasaulį išvysta vis daugiau naujagimių. Antai lyginant pernai metų ir šių metų tuos pačius laikotarpius, šiuose gimdymo namuose gimė net šimtu naujagimių daugiau!

Pagal naujagimių ir gimdyvių mirtingumą Lietuvos rodikliai esą irgi yra puikūs – lygiuojamės į labiausiai išsivysčiusias, turtingiausias pasaulio šalis.

Tinkamas, visapusiškas moters pasiruošimas gimdymui, kaip sakoma, yra vos ne pusė darbo, todėl Vilniaus gimdymo namuose, kaip ir kitose tokio profilio šalies gydymo įstaigose, tam skiriama daug dėmesio – organizuojamos nėščiųjų mokyklėlės, skaitomos paskaitos, rengiami užsiėmimai. Taigi informacijos ir žinių būsimos mamytės gauna su kaupu.

„O kai moteris su tuo procesu susipažinusi, kai žino, kas vyksta gimdymo metu, žino, kad ir skausmą jausti gali, ji daug užtikrinčiau jaučiasi, dingsta visos baimės, - pridūrė B.Žaliūnas. – Nėra gimdymo skausmo, kurio moteris negalėtų iškęsti. Skausmas – tai emocinė būklė. Ir skauda tiek, kiek jauti. Jei daugiau šaukiama, dar nereiškia, kad labiau skauda.“ 

Būtent tos moterys, kurios nepakankamai pasiruošusios gimdymui, bijodamos nemalonių pojūčių bei potyrių, medikus prieš gimdymą dažnai pradeda atakuoti prašymais atlikti cezario pjūvio operaciją. Ar taip yra ir Vilniaus gimdymo namuose?

„Šita operacija – pasaulio problema, tarsi epidemija, - nusijuokė gydytojas. – Ne veltui ji vadinama operacija, tapusi savo sėkmės verge. Vis dėlto noriu pabrėžti, jog esant dabartinėms technologijoms ir puikiai paruoštam medikų personalui, moterims nereikėtų bijoti galimų gimdymo nesėkmių ar skausmo, galvojant, kad cezario pjūvis – vienintelis išsigelbėjimas, kad tų „gimdymo kančių“ nereikėtų pajusti. Dabar situacija Lietuvoje ne tokia, kokia buvo prieš karą. Yra priemonių, kaip skausmą patikimai sumažinti, jei gimdyvė pageidauja, jos skiriamos, ir nereik jokių „cezarių“.“

Gydytojo teigimu, nesant indikacijų cezario pjūvis neturėtų būti daromas. Tik jei dėl kurių nors priežasčių moteriai pagimdyti natūraliai nepavyksta, jei kyla pavojus jos ar naujagimio sveikatai ar net gyvybei, tuomet imamasi reikiamų priemonių. „Jei žmogui duota nosis – niekas į ją papildomo vamzdelio neįstato, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei duota burna, niekas pro žarnelę to žmogaus nemaitina. Tai kodėl gimdymas neturėtų baigtis natūraliai?“ – dėl dalies moterų keistų norų stebėjosi gydytojas, prisiminęs, kaip viena moteris pareiškė esanti per didelė ponia, kad gimdytų natūraliu būdu, tai yra kentėtų skausmą. O štai Anglijos princesė - tikrai didelė ponia – esą sėkmingai pagimdė pati, jokių norų dėl cezario atlikimo nereiškė, jokių kitų problemų nekėlė.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama apie 27 tūkst. gimdymų. Iš šio skaičiaus apie 26 proc. moterų, B. Žaliūno turimais duomenimis, atliekamas cezario pjūvis. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse cezario pjūvio operacija padaroma tik maždaug 20 proc. gimdyvių. Tiesa, Lietuva šiais rodikliais nėra atsiliekanti šalis Europoje. Italijoje, mediko teigimu, operuojama kas antra gimdyvė!

Dar viena būsimų motinų baimių „lentynėlė” – instrumentinis gimdymas. Gydytojas B.Žaliūnas suskubo nuraminti, jog medicininiai instrumentai (vakuumas ar akušerinės replės) gimdymo metu naudojami tik esant reikalui, tai yra kai tenka gelbėti naujagimio ar motinos gyvybę. Medicininiai instrumentai patyrusio specialisto rankose, B.Žaliūno teigimu, nekelia jokių grėsmių, todėl jų įsikišimo gimdyvės kartais baiminasi be pagrindo. Apskritai, anot gydytojo, būsimos mamos turėtų labiau pasitikėti gydytojais ir jų priimamais sprendimais, nes viskas daroma, kad ir jos, ir pasaulį išvydę naujagimiai jaustųsi kuo geriausiai…

Virginija Grigaliūnienė