Cholesterolį mažina ne tik vaistai

Esu dar jauna, tačiau gydytojai nustatė padidėjusį cholesterolio kiekį. Girdėjau, kad vaistai, padedantys sumažinti cholesterolį, labiau kenkia, nei padeda. Gal galite parekomenduoti natūralių priemonių ir preparatų, kaip sumažinti cholesterolį?

Rita, 37 metai

Atsako specialistai:

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė:

- Cholesterolį gamina pats organizmas, taip pat jį gauname su maistu. Didelis lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų byloja apie daugybę rizikos veiksnių, kurių nekontroliuojame. Vienas jų - per didelis cholesterolio kiekis. Mes šį susirgimą vadiname dislipidemija – tai yra kraujo riebalų sutrikimas. Baisiausia, kad žmogus cholesterolio didėjimo nejaučia. Tik jei liga yra genetiškai paveldima, iš riebalų sankaupų aplink akis ar sąnarius galima suprasti, kad jau yra dislipidemija

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja kartu su baltymais, sudarydamas junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai jis skirstomas į didelio tankio lipoproteiną, paprastai jis vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, ir mažo tankio lipoproteiną - „blogąjį“ cholesterolį. Medikai dislipidemiją nustato būtent pagal „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų, ypač gyvulinių kiekį. Jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų, tuo pačiu didinant būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Jų yra augalinės kilmės riebaluose: žuvyje, sėklose, daržovėse.

Be to, svarbu valgyti daugiau vaisių ir daržovių, judėti. Subalansavus mitybą ir daugiau judant, mažėja blogojo cholesterolio ir daugėja gerojo, mažėja krešulių susidarymo kraujagyslėse galimybė. Aišku, kad vien tik maistas negali garantuoti cholesterolio mažėjimo, tačiau tinkama mityba, derinama su kitais sveikos gyvensenos veiksniais, gali duoti teigiamų rezultatų. Svarbiausia, kad būtų vadovaujamasi gydytojo nurodymais ir, jei medikai nurodė, kad būtina vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, tuomet nereikėtų abejoti.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas:

- Cholesterolio padidėjimo priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mitybos įpročiuose. Gyventojų apklausa parodė, kad esame įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad mūsų mityba yra labai „riebi“. Gausiai valgome gyvulinius riebalus: grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus, nevengiame kiaušinių.

Kiaušiniai, kietas fermentinis sūris, kiaulienos faršas, lašiniai, vištiena su oda – tai yra produktai, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme.

Lietuviams reiktų „pasiskolinti“ idėjų iš žaliavalgystės. Dar visai neseniai į Lietuvą atėjusi nauja mada skatina valgyti daug termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, sėklų, riešutų. Šias idėjas puikiai galime pritaikyti kiekvienas rinkdamasis, ką valgyti. Aišku, neužmirštant, kad taip pat reikia valgyti mėsos – jautienos, paukštienos. Lietuviai renkasi per daug kiaulienos, tuo tarpu nedidelis kiekis kokybiškos jautienos mėsos puikiai aprūpins organizmą reikalingomis medžiagomis. Taip pat būtini kiaušiniai, pieno produktai, tik juos reiktų rinktis neriebius.

Neseniai vykdytoje apklausoje taip pat paaiškėjo, kad lietuviai per retai tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusę žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino. Moterys tikrinasi dažniau, kartą per metus – trečdalis moterų ir tik 22 proc. vyrų. Kas antras vyras iš viso cholesterolio nesitikrina. Sulaukus 40 metų būtina reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį ir sekti rezultatus bei nuolatos rūpintis savo sveika mityba bei gyvenimo būdu.

SVARBU:

Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse nurodyta, jog norint išlikti sveikiems, reikia laikytis tokių rodiklių:

nerūkyti,

sveikai maitintis,

per dieną būti 30 min. fiziškai aktyviems,

žmogaus kraujospūdis neturi viršyti 140/90.

Žydrūnė Domarkaitė