Erkinis encefalitas sujaukė vaikino gyvenimo planus

Lukas ruošėsi dvyliktos klasės egzaminams, planavo, kur norėtų stoti, tačiau vaikino planus sujaukė erkinis encefalitas. Liga Lukui paliko pėdsaką visam gyvenimui: jos pasekmes vaikinas jaučia ne tik dirbdamas protinį darbą, bet ir atlikdamas įprastus namų ruošos darbus. Luko atvejis gydytojai infektologei Julijai Petrinai (nuotr.) įsiminė dėl paciento amžiaus. Medikės teigimu, jauni žmonės lengviau išgyvena erkinį encefalitą, tačiau suaugusiuosius kartais erkinio encefalito komplikacijos priverčia keisti darbą arba jo net atsisakyti.

Įsisiurbė kertant malkas

Kai Lukas susirgo erkiniu encefalitu, jam buvo 19 metų. Vaikinas nuosavo namo kieme kartu su tėčiu kirto malkas, kai jam įsisiurbė erkė.

„Pirmosiomis dienomis nepajutau nieko, kas keltų įtarimą. Bet po penkių dienų prasidėjo tai, ko niekam nelinkėčiau: pakilo temperatūra – buvo daugiau nei 39 laipsniai, darėsi silpna, jaučiau, kad mane apleidžia jėgos, nuolatos pykino. Tėvai iškvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė į ligoninę. Ten man diagnozavo erkinį encefalitą,“ – apie išgyvenimus pasakoja vaikinas.

Būklė pasikeitė akimirksniu

Atvykus į ligoninę Luko būklė pablogėjo. Kitą dieną jį ištiko priepuolis, vaikinas neteko sąmonės. Reanimacijoje išgulėjo savaitę ir visiškai nekontaktavo su aplinka.

„Ligoninėje išbuvau apie 3 savaites, po to sekė reabilitacija. Tolesnis gydymas buvo jau namuose, prižiūrint tėvams. Jaučiau nuolatinį nuovargį, dėmesio, koncentracijos nebuvimą, drebulį ir galvos skausmus. Būdavo sunku ką nors atsiminti. Ypač jei koks nors įvykis buvo seniai. Taip pat buvo sutrikusi koordinacija, kai kuriuos veiksmus atlikau lėčiau, nei įprastai,“ – pasakoja Lukas.

Ligos pasekmės šiandien

Tais metais vaikinas praleido baigiamuosius egzaminus. Dėl sunkios būklės teko dar ilgai praleisti gydantis namuose.

„Ir dabar, praėjus jau keleriems metams, geriu vaistus, dažnai skauda galvą, sunku susikaupti, pablogėjo atmintis, smarkiai sumažėjo darbingumas. Jei galima būtų atsukti laiką atgal, būtinai pasiskiepyčiau. Neverta tampyti likimo už ausų ir tikėtis, kad užkrėsta erkė skirta ne man. Juolab kad yra patikima apsauga – skiepai,“ - tikina Lukas.

INTERVIU:

Luko atvejis gydytojai infektologei Julijai Petrinai įsiminė dėl paciento amžiaus. Medikės teigimu, jauni žmonės lengviau išgyvena erkinį encefalitą, tačiau suaugusiuosius kartais erkinio encefalito komplikacijos priverčia keisti darbą arba jo net atsisakyti.

- Kaip Lukui buvo diagnozuotas erkinis encefalitas?

- Luką atvežė karščiuojantį. Jo sveikata iš pradžių nebuvo kritinė, tačiau ji greitai blogėjo. Įtarimų dėl ligos nekilo tuomet, kai Lukui buvo atlikta liumbalinė punkcija (smegenų skysčio tyrimas), kurios rezultatai parodė, kad vaikinui neabejotinai erkinis encefalitas. Pati erkė nebuvo rasta ir tai nestebina, nes jos kartais būna vos aguonos dydžio. Dažnai užtenka paklausti, iš kur pacientas atvyko ir jau pasidaro aišku, kad jam gali būti erkinis encefalitas. Lukas yra iš Trakų rajono, o ten aptinkami užkrėstų erkių židiniai.

- Kokie įprasti šios ligos simptomai? Kada jei pasireiškia?

- Erkinio encefalito inkubacinis periodas gali būti nuo 3 iki 33 dienų. Jam praėjus atsiranda karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, gali pykinti. Simptomai panašūs į peršalimo ar gripo. Ligai būdingas dviejų bangų karščiavimas, tad po savaitės karščiavimas liaujasi, praeina simptomai. Pagerėjimas tęsiasi nuo 1 iki 8 dienų. Vėliau prasideda smegenų uždegimo simptomai – vėl pakyla temperatūra, pykina, vemiama, vargina stiprūs galvos skausmai, pritemsta sąmonė, žmogus gali tapti mieguistas, sunkiai dėsto mintis, sutrinka koordinacija (mėto į šalis), gali dvejintis akyse, sunku stovėti, gali atsirasti paralyžiai, traukuliai ir koma.

- Kodėl Lietuvoje taip dažnai sergama erkiniu encefalitu?

- Manau, kad pagrindinė priežastis – informacijos apie skiepus trūkumas. Pavyzdžiui, Austrija buvo pirmaujanti šalis pagal erkinio encefalito atvejų skaičių, todėl pradėta visuotinė žmonių vakcinacija, o šiuo metu jau 80-90 procentų Austrijos gyventojų yra pasiskiepiję. Nuo tada susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Lietuvoje skiepai yra pačių žmonių pasirinkimo reikalas, taip pat jie nepigūs, todėl pasiskiepija tik dalis.

- Kurie žmonės turėtų pasiskiepyti nuo šios ligos?

- Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti teritorijai. Didesnės rizikos grupėms priklauso miškų ir parkų priežiūros darbuotojai, taip pat stovyklauti mėgstantys žmonės. Ypač tie, kurie keliauja į Vidurio Lietuvą ilsėtis. Tačiau nereikia pamiršti, kad erkę gali parnešti net jūsų mylimas gyvūnas, ir ji gali įsisiurbti jūsų vaikui. Gyventojų skiepijimas nėra finansuojamas valstybės, o vakcina kainuoja, tačiau reikėtų įvertinti, kad susirgus išleidžiama dešimtis kartų daugiau, ką jau kalbėti apie galimas komplikacijas ir ligos pasekmes, kurios lieka visam gyvenimui.

Vilniaus universiteto profesorius, Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis:

- Dažnai sakoma, kad erkiniu encefalitu serga tik suaugusieji. Ar tai tiesa?

- Vaikai erkiniu encefalitu serga taip pat, o tarp jų ir vaikai iki 7 metų amžiaus. Nežinau, kodėl šis mitas kilo. Gal dėl to, kad žmonės dažnai lygina suaugusiųjų sergamumą šia liga su vaikų. Jei taip lygintume, suaugusieji dažniau serga erkiniu encefalitu. Vis dėlto aš visada į tokią statistiką žiūriu skeptiškai, juk reikia lyginti sergančius vaikus su sveikais. O tuomet vaizdas pasidaro liūdnas. Nors mirties atvejų tarp vaikų Lietuvoje dar nežinau, tačiau pastebimi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, vaikai blogiau mokosi, greičiau pavargsta. Tai lyg ir nedideli požymiai, tačiau jie yra ir trukdo vaikui gyventi.

- Ką reikia daryti pastebėjus įsisiurbusią erkę?

- Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ant odos patekusi erkė dažniausiai iš karto neįsisega. Ji migruoja, kol randa patogiausią vietą, todėl ją galite pastebėti netikėčiausiose vietose. Jei pamatėte, kad jums įsisegė erkė, reiktų paprašyti, kad ją ištrauktų jau turintis įgūdžių žmogus. Siūlo ar pinceto pagalba reikia suimti erkę už galvutės ir traukti. Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio, nes taip galite įšvirkšti ten esančius Laimo ligos sukėlėjus tiesiai į žaizdelę.

- Ar tiesa, kad erkinio encefalito atvejų daugėja? Kodėl taip atsitinka?

- Šiuo metu egzistuoja daug hipotezių, kodėl taip yra. Tam gali daryti įtakos švelnesnės žiemos, tai, kad žmonės praleidžia daugiau laiko lauke. Taip pat paskutiniu metu pagerėjo diagnostika, atsivėrė nemenkos laboratorinės galimybės. Akivaizdu, jog ir pačios erkės labiau prisitaiko, yra agresyvesnės, jų randama net miestų parkuose, krūmuose, pievose. Ne be reikalo jos priskiriamos seniausioms gyvybėms formoms.

- Kaip galima apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

- Geriausias būdas – skiepai. Aišku, skiepytis reiktų prieš įsisegant erkei. Jei pasirenkama klasikinė skiepijimo nuo erkinio encefalito schema, viskas vyksta lėčiau, užtenka trijų skiepų. Skiepijama darant vieno mėnesio pertrauką, o po dviejų mėnesių jau susidaro apsauga. Tačiau, kalbant apie apsaugą nuo erkinio encefalito šiam sezonui, tokį skiepijimąsi jau vėlu pradėti. Geriau rinktis pagreitintą schemą - ir vaikams, ir suaugusiems. Skiepijantis pagreitinta schema kitais metais reikėtų dar vienos, sustiprinančios ketvirtos dozės.

Žydrūnė Domarkaitė