Kodėl kartojasi šlapimo takų uždegimas?

Jau antrus metus iš eilės kas 6-8 mėnesius susergu šlapimo takų uždegimu. Labai saugausi – visada aviu šiltus batus ir kojines, geriu daug skysčių, tačiau niekaip neišvengiu šios ligos. Esu skaičiusi, kad tokios ligos komplikacijos gali būti labai rimtos. Kol kas dar nepajutau jokių rimtesnių problemų, tačiau ar įmanoma šią ligą išgydyti visiems laikams? Jei taip, kaip?

Valerija, 44 metai

Šlapimo takų infekcija - itin dažna liga, o jos simptomus vargiai pavyks ignoruoti. Šis negalavimas ne tik neleidžia normaliai dirbti ir mėgautis kasdieniais gyvenimo malonumais, bet neretai susirgus tenka rinktis lovos režimą, o nemalonūs negalavimai neleidžia atlikti jokios veiklos. Tinkamai ir laiku negydomas šlapimo takų uždegimas gali atnešti rimtų komplikacijų, todėl pajutus šios ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

Patiria kas antra moteris

Šlapimo takų uždegimas - labai dažna liga. 40-50 proc. moterų yra patyrusios mažiausiai vieną šlapimo takų infekcijos atvejį gyvenime. Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris susiformuoja į šlapimo pūslę patekus patogeniniams mikroorganizmams. Uždegimas gali būti ūmus - pasireiškiantis staiga arba besikartojantis.

Nemalonūs simptomai

Sergant šlapimo sistemos organų uždegimu paprastai jaučiami tokie simptomai, kaip įkyrus noras šlapintis (jis gali pasireikšti kas kelias minutes), deginantis skausmas prieš šlapinantis. Taip pat dažnai jaučiamas skausmas pilvo apačioje ar nugaroje virš juosmens, jautrumas virš gaktikaulio. Pats šlapimas, nors šlapinantis kartais išteka vos keli lašai, tampa intensyvios spalvos, drumstas, kartais – dėl kraujo priemaišų – rausvas. Taip pat gali pakilti temperatūra, krėsti drebulys.Vienais atvejais pasireiškia vos pora simptomų, bet ilgainiui jie stiprėja, kitais atvejais ligonį vargina visa simptomų grupė, pasireiškianti labai ūmiai.

Atsako specialistė:

„Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Ingrida Čereškienė:

- Dėl kokių priežasčių dažniausiai susergama šlapimo takų uždegimu?

- Šlapimo takų uždegimo priežastys gali būti įvairios: anatominiai ir funkciniai ypatumai (silpnos antibakterinės šlapimo takų gleivinės ir šlapimo savybės, trumpa šlaplė – dėl šios priežasties šia liga dažniau serga moterys). Viena priežasčių gali būti apatinių šlapimo organų disfunkcija (nevisiškas pasišlapinimas, neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija), įgimtos anomalijos, išorinių lytinių organų uždegimai ir lytiniu keliu plintančios ligos. Taip pat prieš tai vartotų antibiotikų vartojimas, pakeičiantis normalią florą.

Ligą gali sąlygoti nusilpęs imunitetas, peršalimas, retas šlapinimasis, nepakankamas skysčių vartojimas.

- Kaip patartina šią ligą gydyti? Ar įmanoma tai padaryti namų sąlygomis, jei taip, tai kokiomis priemonėmis ir būdais?

- Susirgus, reikia kreiptis į gydytoją, kuris sužinojęs iš paciento visą reikalingą informaciją, apžiūrėjęs ir atlikęs reikiamus tyrimus, paskirs gydymą. Tačiau iki tol, galima jau namuose pradėti gydymą - spanguolėmis ar jų preparatais iš vaistinės, taip pat gydomosiomis vaistažolių arbatomis. Susirgus būtina gerti daug skysčių, ypač vandens.

- Kai kurias moteris šlapimo takų uždegimas kamuoja kelis kartus per metus. Kas tam turi įtakos?

- Apatinių šlapimo takų uždegimas (cistitas, uretritas) yra linkęs kartotis, net jei yra visiškai išgydytas. Moterys turi anatomiškai trumpesnę šlaplę, nei vyrai, todėl joms uždegimai dažniau kartojasi. Tai lemia ir peršalimai, nusilpusi imuninė sistema, antibiotikų dėl kitų ligų vartojimas. Tokioms moterims reiktų pamėgti profilaktiškai valgyti spanguoles, gerti daug vandens ir įprasti reguliariai šlapintis.

- Kokios komplikacijos gali laukti žmogaus, kuris iki galo neišgydo šios ligos? 

- Šį uždegimą reikia išgydyti visiškai. Negydant, ar per anksti nutraukus gydymą, ūminė apatinių šlapimo takų infekcija gali pereiti į lėtinę, taip gali atsirasti šlapimo nelaikymas (ypač vaikams), prasidėti inkstų uždegimas, inkstuose atsirasti randų. Esant šlapimo takų uždegimo požymiams, visada būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas tinkamas ir efektyvus gydymas.

Žydrūnė Domarkaitė